Dar mokyklos suole visi esame skaitę Antuano de Sent-Egziuperi novelę „Mažasis princas“. Kas gi neatmena darbštaus geltonplaukio, itin kruopščiai valančio ugnikalnius ir saugančio savo mažytę planetą nuo baobabų daigų? Tačiau kas gi jie, tie mįslingieji baobabai?
Daugumos lietuvių sąmonėje baobabas taip ir lieka keistas, nesuvokiamai greitai augantis medis iš mažojo princo planetos, o pamatę stambų, nepažįstamą augalą parduotuvėje ar svečiuodamiesi pas draugus staiga atpažįstame: „Baobabas!“ Reikia pripažinti, kad Lietuvoje šių augalų yra nedaug. Juos sėja ir augina tik pavieniai entuziastai, daugiausia kaudeksinių augalų gerbėjai.
Baobabų (Adansonia) gentis priklauso bombakmedinių (Bombacaceae) šeimai ir apima 8 medžių rūšis. Tai tikri galiūnai, natūraliai augantys Madagaskaro saloje, Afrikoje, Arabijos pusiasalyje bei Australijoje. Madagaskaras garsėja baobabais, nes čia auga net šešios šių gigantų rūšys, tarp jų ir paprastasis baobabas (Adansonia digitata). Šie medžiai yra kaudeksiniai augalai, turintys išstorėjusius stiebus, kuriuose saugomos gyvybiškai svarbios vandens atsargos.
Augalo lotyniškame pavadinime (Adansonia) įamžinta prancūzų keliautojo ir gamtininko Michel Adanson pavardė. 1750 metais jis pirmasis aprašė baobabą.
Baobabai užauga dideli – net iki 30 metrų aukščio, skersmuo gali siekti 11 metrų (retais atvejais ir daugiau). Pietų Afrikos Limpopo provincijoje, „Glencoe“ ūkyje auga paprastasis baobabas (Adansonia digitata), ilgą laiką laikytas storiausiu ir antruoju pagal aukštį savo genties atstovu pasaulyje. Jo kamieno skersmuo siekė beveik 16 metrų, kol 2009 metų lapkritį augalas neskilo į dvi dalis. Skylant kamiene atsivėrė milžiniška drevė. Manoma, kad augalas artėja prie savo gyvenimo pabaigos. Augalui suskilus, storiausio baobabo titulas atiteko kitam milžinui, kuris auga toje pačioje provincijoje, „Sunland“ ūkyje. Šio medžio skersmuo – 10,64 m, aukštis – 19 m, lajos skersmuo – 30,2 m, o kamieno perimetras – 33,4 m.
Manoma, kad kai kuriems baobabams tūkstančiai metų, tačiau šių spėjimų lengvai patikrinti neįmanoma, nes baobabams nebūdingos metinės rievės, jų amžių nustatyti galima tik naudojant radioaktyviosios anglies metodą.
Kaip jau minėta, baobabams augant mediena jų viduje skyla ir susidaro ertmės. Tokias erdves vietiniai Afrikos gyventojai išnaudoja išties originaliai. Viename iš gigantų yra įrengtas baras, kur be vargo telpa apie dvidešimt žmonių. Čia, baobabo viduje, galima ne tik mėgautis įvairiais gėrimais, bet ir pažaisti smiginį.
Žinoma, šitokia pramoga nėra vienintelė iš giganto gaunama nauda. Afrikiečiai valgo baobabų lapus kaip salotas, taip pat juos džiovina, deda į sriubas. Valgomi ir labai maistingi yra baobabo vaisiai, juose gausu vitamino C (daugiau nei apelsinuose) ir kalcio (daugiau nei karvės piene). Sėklos taip pat naudojamos maistui – valgomos tiek žalios, tiek keptos, naudojamos kaip prieskonis, iš jų spaudžiamas aliejus.