Kraštovaizdžio specialistė K. Čerbauskienė tikina, jog šiuo metu Lietuvoje vyrauja nauja tendencija – žmonės vis daugiau dėmesio skiria sodybų ir sodų kraštovaizdžiui, kas skatina ieškoti šios srities profesionalų.
Kraštovaizdžio kūrimu specialistė susidomėjo prieš 5–6 metus. „Techninės landšafto sprendimų galimybės ir įvairiausių medžiagų pasiūla vis tobulėja, jos kartu duoda postūmį dizaino galimybėms“, – pasakodama apie sprendimus, pabrėžė kraštovaizdžio dizainerė Kristina Čerbauskienė.
– Kodėl verta samdyti kraštovaizdžio dizainerį?
– Kraštovaizdžio specialistas sukuria aplinką konkrečioje vietoje, atsižvelgdamas į daugybę veiksnių: sklypo padėtį ir vertikales, esamą užstatymą, dirvos sudėtį, užsakovo pageidavimus ir daugybę kitų įtaką darančių veiksnių. Gražiai ir patogiai sutvarkyta aplinka, įrengta laistymo, apšvietimo, drenažo sistemos, sukurtos komfortiškos funkcinės zonos ir takeliai, vedantys prie jų, įvairiausi vandens telkiniai ir baseinai padidina nekilnojamojo turto vertę proporcingai įdėtiems kaštams ir profesionalioms pastangoms. Todėl žmonės noriai ieško informacijos apie kraštovaizdžio sukūrimą, ne tik Lietuvoje, konsultuojasi su apželdintojais, seka sodų tendencijas parodose, lankosi ir tarptautinėse ekspozicijose. Vis dažniau žmonės supranta, kad sodo eksperimentai atima daug asmeninio laiko ir brangiai kainuoja, todėl prašoma specialisto pagalbos.
– Kokie pagrindiniai žmonių pageidavimai?
– Anksčiau populiariausi prašymai būdavo: „padarykite taip, kad atrodytų gražiai ir nieko nereikėtų tvarkyti…“ Tekdavo aiškinti, kad stebuklų nebūna, ir nėra tokio augalo ar sistemos, kurios nereikėtų prižiūrėti ir puoselėti. Yra tokie augalai, kurie reikalauja mažesnės priežiūros, nes reikia parinkti konkrečias vietas, kur jiems geriausia augti, yra tokie, kurie parinkti netinkamoje vietoje skursta ir negali gerai atrodyti net ir didžiausias pastangas dedant. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – netinkamas elementų (ir ne tik augalų) parinkimas konkrečiai vietai.
– Kokias klaidas daro žmonės, formuodami savo kraštovaizdį?
– Pavyzdžiui, pradiniame etape yra prašoma suformuoti išgrynintą tam tikrą stilių. Šiuo atveju manau, kad visiškai išgryninti konkretaus stiliaus nereikėtų: pirmiausia, sodo stiliaus pasirinkimui įtaką daro esami ar būsimi architektūriniai sprendimai. Antra, pripažinkime, kad Lietuvos sąlygomis sunkoka suformuoti konkretų stilių. Pavyzdžiui, tikrą japonišką sodą pagal visus reikalavimus, su visais reikiamais tiksliai atkurtais statiniais ir elementais, kai už tvoros matosi kaimyno šiltnamis su pomidorais. Rytietiška filosofija daugumai mūsų nėra labai artima. Bet kurio sodo, kuris suformuotas pagal rytietiškas tradicijas ir pritaikytas Lietuvos sąlygomis, taip pat nereikėtų vadinti japoniškuoju.
– Kokie kraštovaizdžio sprendimai populiariausi Lietuvoje?
– Stilius parenkamas konkrečiai vietai, atsižvelgiant į visas reikalingas sąlygas, iš pageidaujamo išgryninto konkretaus sodo stiliaus pasiskolinant ir pritaikant tinkamiausius elementus. Man asmeniškai gražiausias stilius yra tas, kuriame gerai dera architektūrinis stilius, landšafto sprendimai sklype ir kraštovaizdis už sklypo ribų. Tačiau vienos bendros tendencijos nėra.
– Kokie yra egzotiškiausi kraštovaizdžio puošimo būdai?
– Yra gana nemažai išskirtinių kraštovaizdžio puošimo būdų: vertikalaus apželdinimo, stogų apželdinimo, įvairiausio dydžio ir paskirties vandens telkinių su sudėtingais elementais parinkimo, naujų veislių augalų variantų. Visada šviežiai atrodo įprastų elementų neįprastos funkcijos: sodo takelyje patalpinta tekančio vandens srovelė atstoja upeliuką, sodo baldų granitiniame stale įmontuota vieta mini ugniakurui.
– Kokios yra naujausios kraštovaizdžio formavimo technologijos ir tendencijos?
– Modernėja kraštovaizdžių dizainerių darbo specifika. Naudojamas programas galima nuolat papildyti naujais 2D ir 3D pavyzdžiais. Programa leidžia dirbti abiem formatais, kurti 3D filmus, juos formatuoti, perkelti 3D objektus į 2D formatą, pamatyti kaip projektas keisis po nustatyto laiko tarpo, leidžia formatuoti realias aplinkos nuotraukas, papildant jas reikalingais elementais, atkurti landšafto topo planą ir statinių projektus centimetrų tikslumu.
Kalbant apie tendencijas, siūlau daugiau dėmesio skirti apšvietimui. Išskirtinę sodo aplinką ypač padeda sukurti lauko apšvietimo įvairiausios galimybės: halogeniniai (paprasti ir šviečiantys išskirstytu keliomis kryptimis šviesos srautu), pastatomi (įvairiausių meninių formų, kurios gali tapti išskirtiniu sodo akcentu), sieniniai kabinami šviestuvai (svarbu žinoti, kokiame aukštyje jie atrodys ir atliks savo funkciją geriausiai), dekoratyviniai grindinio šviestuvai, LED šviestuvai, povandeninis apšvietimas, kiti įvairūs variantai, toliau gali būti derinami su judesio davikliais ar be jų. Sakyčiau, sodas be apšvietimo – lyg gėlė be žiedo, ji gali būti nuostabi, tačiau nėra visavertė.
