Dar prieš kelis dešimtmečius auginti bruknes savo sodo sklype buvo pakankamai sunki užduotis. Taip buvo todėl, kad sodininkai neturėjo pakankamai žinių apie šių uogų auginimą. Šiandien bruknės, kaip ir žemuogės su braškėmis, vis dažniau domina sodininkus pirmiausia dėl savo nepralenkiamų gydomųjų savybių.
Bruknės sodinamos dviem būdais: sėklų pagalba ir klasikiniu auginių būdu. Beje, kai kurie sodininkai praktikuoja viso bruknių krūmo persodinimą arba šakų atskyrimą kartu su šaknimis, tačiau visa tai greičiau tiks tiems sodininkams, kurie jau turi pasisodinę keletą bruknių krūmų ir tik nori padidinti tokių krūmų skaičių.
Bruknių auginiai nupjaunami rudenį, kai nuo krūmo nukrenta lapai, iki pasirodant pirmosioms šalnoms arba ankstyvą pavasarį prieš pasirodant sulai. Standartinis auginio ilgis turi siekti apie 10 cm. Įpjovos aštriu peiliu padaromos įstrižai iš dviejų pusių. Saugoti bruknių auginius reikia vėsioje vietoje, tačiau pliusinėje temperatūroje, taip pat auginius reikėtų apvynioti polietileno plėvele arba užkasti smėlyje.
Bruknėms skirta žemė turi būti silpnai rūgšti. Jos sudėtis: 75 proc. durpių ir 25 proc. smėlio. Bruknėms auginti skirtos žemės neverta tręšti cheminėmis trąšomis, nes net paprasta klaida dozuojant trąšas gali pakenkti augalui.
Prieš pasodinant apatinę bruknių auginių dalį 12 valandų reikia patalpinti į silpną heteroauksino tirpalą. Po to auginiai sodinami į pakankamai dideles talpas su žeme, kuriose yra drenažo skylutės.
Pasodinti bruknių auginiai pastatomi į šiltnamį arba į pakankamai šviesią ir drėgną (60-70 proc.) patalpą. Bruknės laistomos tik tada kai yra būtina – ne dažniau kaip vieną du kartus per savaitę. Bruknių žemę reikia laistyti lašeliniu būdu.
Tinkamai formuojant bruknių auginiai būna pasirengę pasodinimui jau kitų metų pavasarį, prieš pasirodant jauniems ūgliams. Tam paruoštoje žemėje reikia iškasti 20 cm gylio duobes, o atstumas tarp bruknių krūmų turi būti 30 cm. Tolimesniu periodu bruknių auginiai pilnai įsišaknija ir suformuoja visaverčius krūmus, kurie jau po metų pradės duoti vaisių.
Bruknių sėklas galima sėti tiesiai į atvirą žemę arba į specialias talpas. Auginant bruknes šiltnamyje, taip yra paspartinamas krūmo formavimasis. Tokiu būdu sėklos yra neužkasamos, o paliekamos žemės paviršiuje. Kaip rodo praktika, sėklos prigyja pakankamai gerai. Tačiau, skirtingai nuo dauginimo auginiais, bruknės vaisių pradeda duoti anksčiausiai tik ketvirtaisiais savo gyvavimo metais.
