Darbai sode, darže ir gėlyne šiuo metu įgauna pagreitį. Kaip nepasiklysti tarp jų gausos, skaitykite šiame straipsnyje.
Būtiniausi darbai sode
Gegužė – pats gražiausias pavasario mėnuo: žydi sodai, žaliuoja uogakūmiai. Šilta, o darbų daugybė: sugrėbstomi seni užsilikę iš po krūmų lapai, kompostuojamos augalų liekanos, užpilant jas žeme bei įmaišant trąšų. Paskui apie komposto krūvą pasodinkite: cukinijų, vijoklinių pupelių.
Gegužės pradžioje jau turi būti išgenėti vaismedžiai, praretinant vainikus. Jei ant vaismedžių ir uogakrūmių yra likusių nudžiūvusių šakų ar ūglių, juos išpjauname, nes ant jų laikosi ligos pradai. Išpjaustome vėžio žaizdas, pažeistus audinius išvalome iki sveikos medienos, žaizdas dezinfekuojame fungicidais. Paskubėkite išgenėti senus (iki 6 metų) juodųjų serbentų stiebus.
Iki gegužės pirmosios dekados daugumos rūšių vaismedžius ir vaiskrūmius baigiame sodinti. Kad pavasarį pasodinti pasodinti sodinukai gerai prigytų ir augtų, juos gausiai laistome.
Šiuo metu visame sode sparčiai auga piktžolės, jas naikiname, jokiu būdu nelaukiame, kol piktžolės sužydės. Purename dirvą, ypač svarbu supurenti dirvą po lietaus. Daug azoto, kalcio ir magnio reikia vaismedžių ir uogakrūmių lapams, šakoms, ūgliams ir šaknims išauginti. Todėl dabar visus vaismedžius, vaiskrūmius ir uogakrūmius patręšiame kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Vienam medeliui ar uogakrūmiui išbarstykite po 30-50 g trąšų šaknų zonoje. Sodo augalų papildomam tręšimui vegetacijos metu ypač tinka kalcio salietra.
Kalcis yra viena iš pagrindinių maisto medžiagų, kuri didina derlių, gerina vaisių kokybę ir padeda ją išlaikyti, mažina dirvos rūgštingumą bei gerina dirvožemio struktūrą. Rūgščią dirvą nukalkinkite, kreida, dolomitmilčiais ar medžio pelenais.
Gegužė – geriausias laikas požieviniu būdu skiepyti ar perskiepyti vaismedžius. Auginiams naudojame vienmečius pernykščius, gerai subrendusius ūglius. Iki skiepijimo ūgliai turi būti ramybės būsenoje, juos laikome vėsiai, +1-4 laipsnių temperatūroje.
Žydintiems vaismedžiams, vaiskrūmiams ir uogakrūmiams pavojingos pavasarinės šalnos. Jos gali pakenkti pumpurams, žiedams arba užsimezgusiems vaisiams. Dūmijimas nepakankamai apsaugo žiedus nuo šalnų. Geriau po šalnos, kai ima džiūti žiedlapiai (anksti ryte) purkštuvu apipurškite kelis kartus smulkiais vandens lašeliais. Tada į ląsteles patenka drėgmės, ir žiedai nenudžiūsta.
Pašaliname dalį žiedų labai gausiai derančioms obelimis, tuomet jos užmegs mažiau vaisių, tačiau jie augs gražesni ir stambesni.
Gegužės mėnesį sodinkite braškes, sodo žemuoges, kurių sveikų daigų geriausia įsigyti specializuotuose braškių sodinamosios medžiagos auginimo ir dauginimo ūkiuose, negu kasti iš savo lysvės. Braškyną mulčiuokite smulkintais šiaudais, švariomis pjuvenomis. Žydėjimo metu sunaikinkite apkrėstus, sergančius jų kerelius.
Mulčiuokite vaismedžius ir vaiskrūmius organiniais mulčiais: perpuvusiu mėšlu ar durpėmis, pjuvenomis, medžių smulkinta žieve, nupjauta vytinta žolė arba neorganinias – audeklu, plastiko plėvelėmis. Organiai mulčiai išsaugoja dirvos struktūrą ir drėgmę, papildo maisto medžiagomis.
Prilenkite lazdynų, agrastų, serbentų atlankas. Iš jų išaugs nauji ūgliai. Vėliau apiberkite juos žeme, susidarys šaknys. Įsišaknijus atlankoms, jas atskirkite nuo pagrindinio augalo ir pasodinkite į pastovią vietą.
Po žydėjimo, vainiklapiams krintant, kuo skubiau nupurškite vaismedžius nuo ligų ir kenkėjų.
Sėklavaisius purškiame Chorus 75 WG, Score 250 EC, Effector WG, o kaulavaisius ir uogakrūmius – Effector WG ir Topas 100 EC fungicidais. Nuo kenkėjų sėklavaisius purškiame Vertimec 018 EC ir Decis mega 50 EW insekticidais.
Gegužė – daržovių sėjos ir daigų sodinimo metas. Šiltnamiuose auginame agurkų, pomidorų, paprikų, baklažanų, salierų ir kitų daržovių daigus. Nebijančius šalnų porus ir daugiamečių prieskoninių augalų daigus į lauką sodiname gegužės viduryje, o cukinijų, patisonų, aguročių ir moliūgų daigus sodinsime daržo lysvėje pasibaigus šalnų pavojui, gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Šiltnamiuose auginame žalumynines daržoves – salotas, ridikėlius, krapus, petražoles, svogūnus. Nuėmus jų derlių, sodinsime agurkų, pomidorų, paprikų ir baklažanų daigus.
Gegužės pradžioje sėjame morkas, daržo žirnius, ridikėlius, špinatus, petražoles, salotas, krapus, burokėlius, pastarnokus, svogūnus, geltekles. Morkų ir burokėlių neskubėkime visų pasėti iš karto, dalį jų pasėsime vėliau, kol dar drėgna dirva. Jų derlių sunaudosime žiemą, vėlesnės sėjos daržovės sėkmingai išsilaikys ir iki pavasario. Dirvai perdžiuvus, užsitęsia jų dygimas, vėliau ima derėti.
Dygimą paankstinsite, jeigu prieš sėją parą sėklas pamirkysite šiltame (20-25 oC) vandenyje. Mirkytas sėklas prieš sėją apdžiovinkite pavėsyje, kad jos būtų birios. Tokias sėklas sėkite tik į drėgną dirvą, nes perdžiuvusioje blogai dygsta. Prieš daržovių sėją ar sodinimą dirvos paviršių supurenkite grėbliu, kad sunaikintumėte pradedančias dygti piktžoles. Labai sausą dirvą prieš sėją palaistykite. Jeigu pasėtas sėklas, apmulčiuosite 2 cm sluoksniu durpėmis, dirva greičiau įšils, mažiau iš dirvos išgaruos drėgmė. Nesėkite daržovių per daug tankiai, nes daigeliai ištįs, skurs, retinant per kaitras jie išdžiūsta, išretėja.
Sodiname bulves, ne tik ankstyvąsias, bet ir vėlyvųjų veislių. Jeigu sodiname daigintus jų gumbus, bulvės greit sudygsta ir gali nukentėti nuo pavasarinų šalnų. Todėl esant šalnų pavojui, sudygusias bulves apkaupiame žemėmis. Lauke sodiname ankstyvųjų, žiedinių, garbanotųjų, raudonųjų, lapinių, briuselinių kopūstų daigus.
Lauke esant šalnų pavojui, daržovių lysves laikinai pridenkite agroplėvele. Svogūnų ropeles ir jų sėjinukus sodiname kaip jau nuo senų laikų įprasta – per Stanislovą. Pasodinus į nepakankamai įšilusią dirvą ir užėjus šaltesniems orams, būna daugiau žyduolių.
Gegužės pabaigoje, erškėčiui sužydėjus, lauke lysvėje (kai dirva 10 cm gylyje įšyla iki 10-12 laipsnių) sėjame šilumamėges daržoves agurkus, moliūgus, pupeles. Pasibaigus šalnų pavojui, gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, daržo lysvėse sodiname agurkų, pomidorų, paprikų ir baklažanų bei minėtų moliūginių daržovių daigus, išaugintus šiltnamiuose.
Po sėjos purename dirvos paviršių (tarp eilučių), ravime piktžoles, per sausras laistome, daigams paaugus – tręšiame kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais (20-30 g/kv.m) arba liejame 0,15 proc. trąšų tirpalu.
Gegužės mėnuo – pats svogūninių gėlių žydėjimas, žydi krokai, žydrės, sniegžydrės, hiacintai, narcizai, tulpės. Kad ilgiau žydėtų tulpės ir kitos svogūninės gėlės, pailgėtų jų vegetacija ir užaugtų didesni svogūnai, augalus tręšiame kalcio salietra (20-30 g/ kv. m) bei nuo ligų ir kenkėjų kas savaitę purškiame insekticidais bei fungicidais.
Prižiūrime šiltnamiuose auginamus gėlių daigus, dauginame chrizantemas. Kai praeis šalnų pavojus, gėles sodinsime į gėlynus, ir vasarą grožėsimės jų spalvų jūra. Toliau šiltnamyje dauginkite chrizantemas. Paaugusius daigus persodinkite į didesnius vazonus.
Jau laikas sodinti kardelius. Prieš sodinimą svogūnus beicuojame 0,5 valandos nuo ligų 0,05 proc. kalio permanganato ar 0,4 proc. topsino tirpale, o nuo kenkėjų mirkome 3 valandas česnakų ištraukoje (iš 1 kg česnakų išspausti sultis ir atskiesti 10 l vandens). Kadangi maži gumbapumpuriai sunkiai sudygsta, todėl prieš sodinimą juos parą laiko mirkome šiltame vandenyje (temperatūra 30-35 laipsniai), o vėliau sumaišome su durpėmis ir apdengiame medžiaga, taip jie greičiau sudigs. Sudygusius gumpapumpurius nedelsiant pasėjame.
Gegužės pabaigoje sodiname jurginus. Didelius kerus padaliname į kelias dalis, tada jie žydės didesniais žiedais. Pakanka ir vieno gumbo su gerai išsivysčiusiu pumpuru ir sveiku šaknies kakleliu. Duobę jurginams kasame 40 cm gylio. Į jos dugną pripilame trąšios žemės. Gumbą pastatome 15-20 cm gylyje taip, kad jo pumpuras būtų apie duobės vidurį.
Gėlynuose ir apie dekoratyvinius krūmus dažnai purenkite žemę, naikinkite piktžoles, patręškite augalus, pasirūpinkite veja.
Kerelio dalijimu dauginame vasarą ir rudenį žydinčias daugiametes gėles: lijatrius, astilbes, rodžersijas, katilėlius, pūstataurius, šluotelinius flioksus, monardas, šiušeles, daugiamečius astrus, rykštenes, baltagalves, saulaines, saulakius ir kt.
Gegužės pabaigoje, pasibaigus pavasarinėms šalnoms, išneškite kambarinius augalus (kurie per vasarą augs lauke) į lauką arba balkoną. Kai kurias gėles: kalijas, ciklamenus, meilenius ir amariles su vazonais įkaskite į žemę arba pasodinkite tiesiai į žemę, pusiau pavėsingoje vietoje, kitas gėles sustatykita terasoje ar jomis papuoškite laiptus.
Likusius vazoninius augalus kambaryje, kur apšviečia vidudienio saulė, užpavėsinkite užtraukdami užuolaidas.
Pelargonijas, begonijas, fuksijas, gebenes sodinkite į balkono lovelius ar gėlines, pripildytus trąšios žemės ar durpių substrato gėlių auginimui. Fuksijas ir gebenes sodinkite, pusiau pavėsingoje vietoje, o pelargonijas ir begonijas ir saulėtoje ar pavėsingoje.
Balkonų loveliuose ar gėlinėse sodinkite įvairius dekoratyvinių augalų spalvingus derinius. Balkonų grotelėms apželdinti sodinkite laipiojančiuosius augalus: kobėją, laipiojančią nasturtę, ipomėją, tunbergiją ar raudonžiedę pupelę. Kad augalai greitai apaugtų groteles, daigus sodinkite su durpiniais vazonėliais ar atsargiai juos išimkite iš plastmasinių vazonėlių. Krūminę nasturtę galite sėti tiesiog į balkono lovelį pirmą gegužės dekadą. Jai sudygus augalams gali būti šalnos, tai iš vakaro juos apdenkite agroplėvele.
