Ridikai – vertingos daržovės savo maistine verte ir gydomosiomis savybėmis. Maistui vartojami žali šakniavaisiai. Pagal vegetacijos periodą ridikai skirstomi į ankstyvuosius, vasarinius ir vėlyvuosius. Pastarieji dar vadinami žieminiais ridikais, jų šakniavaisiai gerai laikosi per žiemą ir tinkami šviežiam vartojimui.
Žieminiai ridikai (Raphanus sativus L.) yra dvimečiai augalai, pirmaisiais metais išaugina šakniavaisius, antrais – pasodinti pasodukai pražysta ir subrandina sėklas. Žieminių ridikų augintojai sėklojų neaugina, jas įsigyja iš daržovių sėklomis prekiaujančių firmų. Šių ridikų tėvynė yra Egiptas, Kinija bei Japonija. Iš žieminių ridikų dažniausiai auginami juodieji ir japoniški ridikai, yra ilgesnės vegetacijos daržovės, lyginant su ridikėliais ir ankstyvais kitų rūšių ridikais, užauga per 60-110 dienų. Priklausomai nuo augimo trukmės yra vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių.
Auginant žieminius ridikus, ypač svarbu pasirinkti tinkamas veisles auginti Lietuvoje.
Juodieji ridikai
Juodieji ridikai – patys karčiausi (iš visų ridikų), tačiau ir vieni iš vertingiausių daržovių, reikalingų kasdieniniame mūsų racione. Juoduosiuose ridikuose yra vertingų organinių rūgščių, mineralinių druskų, vitaminų, medžiagų apykaitą skatinančių fermentų, taip pat fitoncidų ir rekordinį kiekį eterinių aliejų, suteikiančių šiai daržovei specifinį aštrų skonį. Ridikai turi ir vitamino C, juose gausu organizmui reikalingų mikroelementų: geležies, kalio, kalcio, sieros, magnio druskų.
Juodieji ridikai – natūralūs antibiotikai ir stipriausi augaliniai stimuliatoriai, juos galima vartoti vietoj kavos.
Veislės. ‘Black Spanish Round‘ – šakniavaisiai dideli, apvalūs, juoda ir šiurkščia odele. Vidus baltas, aštraus skonio. Vegetacija 55-60 dienų. Tinka sandėliuoti. Rekomenduojama sėti nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio.
‘Murzynka‘ – vėlyva veislė. Tinka vartoti šviežius šakniavaisius ir laikyti per žiemą. Šakniavaisiai apvalūs, paviršius juodas, šiurkštokas. Vidus baltas, malonaus skonio. Sėjami liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, 30×10 cm atstumais. Vidutinis derlius 30-40 t/ha.
‘Zimniaja Kruglaja Čiornaja‘ – vidutinio ankstyvumo, uždera po 80 dienų nuo sudygimo. Šakniavaisiai stambūs, apie 400 g svorio, juodos spalvos. Minkštimas baltas, aštraus skonio. gerai laikosi žiemą. Viename grame 100-130 sėklų.
‘Runder Schwarcer Winter‘ – vidutinio ankstyvumo veislė. Šakniavaisiai juodi, apvalūs, apie 250-400 g svorio. Minkštimas baltas, sulingas, aštroko skonio. Derlius užauga per 68-75 dienas nuo sudygimo. Gerai laikosi per žiemą.
‘Panter‘ – vegetacija 70 dienų. Galima sėti pavasarį, bet geriau sėti vasarą. Apvalūs, 6-9 cm diametro, vidus- baltas.
Japoniniai ridikai (daikonai)
Japoniniai ridikai – viena iš mėgstamiausių japonų daržovių, kurias pamėgo ir mūsų krašto žmonės. Šie ridikai yra kur kas švelnesnio skonio, sultingesni ir mažiau aitrūs nei juodieji. Iš kitų ridikų išsiskiria savo dydžiu, derlingumu (1 kv. m užauga 10 kg šakniavaisių). Japoniniai ridikai pasižymi visomis naudingomis savybėmis kaip ir juodieji, bet nekaupia kartumynų. Dėl to šios rūšies ridikai tinka ir širdies kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, jais gali mėgautis ir vyresnio amžiaus žmonės.
Hibridai. ‘Tama Winter F1‘ – šakniavaisiai baltos spalvos, cilindro formos, iki 50 cm ilgio, labai skanūs. Užauga iki 800 g svorio. Vegetacija 70 dienų. Tinka ilgam sandėliavimui (iki balandžio mėn.).
‘Unicorn F1‘ – šakniavaisiai 40 cm ilgio, 6 cm diametro, balti, lyginant su kitomis veislėmis, yra labai gero skonio. Lapai trumpi, atsparūs ligoms. Labai atsparus sužydėjimui (nesiformuoja žyduoliai). Vegetacija 60 dienų.
Auginimas
Šią vasarą, pasėjus juoduosius ridikus per anksti, birželio mėnesį ir esant karštiems orams, kai temperatūra laikėsi apie 30-33 (35) laipsnių, išaugo daug žyduolių, todėl daugumai daržininkų nepavyko jų užauginti. Žiemai ankstyvos sėjos (birželio mėnesį), žieminiai ridikai netinkami, nes iki rudens jie iškorėja, minkštimas būna sausas ir labai aštrus. Žieminių ridikų auginimui reikalinga optimali 18-20 laipsnių temperatūra, todėl geriausia juos sėti liepos mėnesį iki rugpjūčio vidurio, tada jų augimui ir šakniavaisių vystymuisi palankiausios sąlygos. Suaugę augalai ištveria iki -5 laipsnių šalnas.
Žieminius ridikus geriausia auginti giliai įdirbtoje, humuso turtingoje priemolio ar vidutinio priesmėlio dirvoje arba sukultūrintame durpyne. Dirva turi būti puri ir ne per sausa. Labai lengvos ir labai sunkios dirvos ridikams auginti tinka mažiau, nes jų šakniavaisiai užauga blogesnės kokybės.
Priešsėliai gali būti visos daržovės, išskyrus kryžmažiedžius – ridikėlius, grieščius, ropes, tręšti mėšlu. Kadangi ne visi augintojai turi galimybę patręšti organinėmis trąšomis, todėl prieš sėją tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis (20 g/kv. m). Sėjama 1,20 cm pločio lysvėje 4 eilės, atstumas tarp eilių – 30 cm. Eilėse sėjama lizdiniu būdu, kas 15 cm. Vasarą trūkstant drėgmės, palaistoma. Žieminiai ridikai nereiklūs prižiūrai, reikia nuravėti vieną kartą, nes jie greitai auga, lapai neleidžia išaugti piktžolėms. Darže ridikus galima sėti ir iš rudens.
Nuėmimas. Žieminiai ridikai atsparūs šalnoms, todėl jų nereikia skubėti imti, bet būtinai nukasti, spalio mėnesį, kol orai neatvėso labiau kaip iki -3-4 laipsnių. Per anksti nukasti jų šakniavaisiai blogai laikosi. Ridikus kasti reikia sausu oru ir labai svarbu, kasant nepažeisti šakniavaisių. Imant rankomis žemė atsargiai nukrapštoma, o lapai nusukami ar nupjaunami peiliu. Auginant didesnį plotą, patartina žieminius ridikus nukasti morkų nuėmimo kombainu.
Laikymas. Žieminiai ridikai per žiemą laikomi rūsyje dėžėse susluoksniuoti su smėliu, 2-3 oC temperatūroje, o taip pat lauke kaupuose. Susluoksniuoti šiek tiek drėgname smėlyje ridikai gerai išsilaiko iki pavasario.
Juodųjų ridikų gydomosios savybės
Jais gydomasi nuo mažakraujystės, trinamos skaudamos vietos, naikinamos pigmentinės dėmės. Sergant tuberkulioze, labai padeda ridikų sultys lygiomis dalimis sumaišytos su medumi. Geriama kasdien po pusę stiklinės. Be to, ridikų sultys vartojamos atsikosėjimui (po šaukštą tris kartus per dieną), nuo nemigos, taip pat nuo galvos skausmų. Juodųjų ridikų sultys, praskiestos vandeniu, geriamos 30-40 min. prieš valgį kaip tulžį varantis vaistas.
Jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą, žarnyno peristaltiką. Ridikų ląsteliena padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį – tai labai svarbu aterosklerozės profilaktikai. Ridikai dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose, juose esantys fitoncidai saugo organizmą nuo infekcijų, o jų sultys – gera priemonė kepenims, tulžiai, inkstams, kasai, limfai valyti.
Mokslininkai aptiko ridikuose ypatingą junginį – rafanolį, pasižymintį šlapimą varančiu poveikiu ir apsaugantį organizmą nuo šlakų. Be to, šis junginys saugo nuo uždegimų.
Jei plaukai nustojo blizgėję, atsirado pleiskanų, taip pat verta prisiminti šią daržovę. Iš 2-3 juodųjų ridikų šakniavaisių išspauskite sultis ir jomis trinkite galvos odą ne rečiau kaip tris kartus per savaitę, jei plaukai labai slenka – kasdien.
Juodųjų ridikų sultys vartojamos ir išoriškai: jomis trina skaudamas vietas sergant reumatu, podagra, neuritu, radikulitu. Sultys ir trinti ridikai pagreitina pūliuojančių žaizdų gijimą.
Nevartokite ridikų, kai sergate kepenų ir inkstų ligomis, gastritu, žarnyno uždegimais ir opomis, o prieš imantis gydytis ridikais, būtina pasitarti su gydytoju.
Receptai
Juodieji ridikai ypač skanūs su karštomis bulvėmis, rupia trintuve susmulkinti, pabarstyti druska ir patrankyti tarp dviejų suvožtų dubenėlių (sušvelnėja skonis), o po to dar paskaninti grietine.
Japoninius ridikus tinka valgyti šviežius, kepti, troškinti.
Ridikų salotos. Reikės: 1 juodojo ar japoninio ridiko, 1 kaliaropės, 0,5 kg topinambų, 3 v. š. saulėgrąžų, pipirnių daigų, 1 v.š. citrinos sulčių, 3 v.š. šaltai spausto rapsų aliejaus (ar kito mėgstamo aliejaus), 1 a.š. medaus ir druskos, maltų juodųjų pipirų (pagal skonį). Skanaus!
