Spygliuočiai sodinami be galo liberaliai: pradėti galime tada, kai rugpjūtis įsibėgėja. Ir kol įmanoma žemėje iškasti duobę, visžaliai medeliai gali įsikurti mūsų kieme ar sode.
Kodėl verta auginti spygliuočius
Jei nenorite skirti daug laiko aplinkai tvarkyti, rinkitės spygliuočius. Jie rudenį nemeta lapų – o juk šiuos taip nuobodu grėbstyti. Tiesa, nubyrėjusių spyglių po jais visada šiek tiek bus… Spygliuočių nereikia taip dažnai genėti, kaip lapojančių augalų, nors apkarpyti tenka, kad būtų išsaugota vainiko forma ir tankumas. Dar jie neleidžia šakninių atžalų, tad netenka šių šalinti, be to, jų labai ilgai nereikia atnaujinti ar keisti kitais augalais.
Sodinimo gudrybės
Geriausia spygliuočius sodinti nuo rugpjūčio vidurio. Spygliuočiai prasčiau ištveria persodinimą nei lapus metantys augalai, todėl racionaliausia būtų jų įsigyti parduodamų vazonėliuose. Tiesa, jei ruošiatės įsigyti figūriniu genėjimu suformuotą sodinuką, įvertinkite savo jėgas – ar sugebėsite išlaikyti augalo formą?
Sodindami spygliuotį į duobę įberkite porą saujų gerai sudrėkintų durpių, ant jų dėkite augalą. Stenkitės kuo mažiau judinti aplink šaknis esantį žemės gniužulą. Ant šaknų užberkite dar poros centimetrų storio durpių sluoksnį, tada duobę užkaskite. Durpių sluoksnis gerai sugeria vandenį ir išlieka purus. Pasodinus tvirtai suspauskite žemę aplink šaknų gniužulą.
Spygliuočius reikia sodinti šiek tiek giliau, nei jie augo prieš tai. Mat žaliuodami žiemą – vasarą jie vandenį garina kiaurus metus, tad giliau augančios šaknys įstengs augalą geriau juo aprūpinti. Kai lauke šilta, sausa ir vėjuota, naujai pasodintus medelius ir krūmelius nepatingėkite kas kelias dienas apipurkšti vandeniu.
Priežiūra
Kol augalas prigys, jį reikia laistyti. Tačiau nepersistenkite, nes pernelyg didelė drėgmė gali pražudyti šaknis. Visiems spygliuočiams nepatinka augti „pelkėje“, kita vertus, juos reikia gausiai palieti, kad sušlaptų ne tik žemės paviršius.
Spygliuočiai prasčiau jaučiasi augdami daug maistinių medžiagų turinčioje žemėje, todėl geriau juos tręšti per mažai nei per daug. Rudenį jiems reikia trąšų su fosforu ir kaliu, bet be azoto: dabar svarbiausia, kad augalai subręstų, o ne augtų.
Būkite atsargūs, kad nepažeistumėte jauno spygliuočio žievės, nes taip jam labai pakenksite (vasaržaliai augalai tam ne tokie jautrūs). Ir spygliuočių šakas reikia prižiūrėti itin rūpestingai – šie augalai (išskyrus kukmedžius) neturi miegančių pumpurų, todėl vietoj nulaužtos ar nupjautos šakelės tikrai neišaugs nauja.