Kai saulė vis dažniau išlenda pro debesis, vis labiau šildo, sodininkams tai signalas – atėjo laikas ruoštis sezonui. Nors mados keičiasi, pelargonijų dauginimas išlieka aktualus kasmet, nes šios gėlės (liaudyje vadinamos „snapučiais“ arba „močiučių gėlėmis“) yra populiariausia balkonų ir terasų puošmena Lietuvoje. Ir ne veltui – jos žydi nuo gegužės iki pat šalnų, nebijo sausros ir atleidžia priežiūros klaidas.
Tačiau daugelis sodininkų kasmet daro tą pačią klaidą: pavasarį perka brangius daigus turguje, nors per žiemą išlaikytą seną augalą galima nemokamai padauginti į dešimtis naujų, sveikų krūmelių. Vasarą šios gėlės atliks ir praktinę funkciją, nes jų specifinis kvapas natūraliai atbaido uodus bei kitus įkyrius vabzdžius.
Ar žinojote, kad dauginimas yra būtina procedūra ir pačiam augalui? Seni kerai ilgainiui praranda dekoratyvumą, stiebai nuplinka, o žiedų mažėja. Jaunas augalas visada žydi gausiau. Šiame gide, parengtame pagal ekspertų rekomendacijas, apžvelgsime visus dauginimo būdus. Nuo populiariausių (vandenyje ir žemėje) iki tų, kuriuos naudoja selekcininkai (sėklomis).
Pelargonijų dauginimas trumpai:
- Geriausias laikas: pavasaris (kai atšyla) arba rugpjūtis–rugsėjis.
- Metodai: vandenyje (keisti kasdien) arba žemėje (būtina apdžiovinti).
- Temperatūra: ideali šaknyjimuisi +20 – +22 °C.
- Svarbu: jei auginį uždengsite plėvele (šiltnamio efektui), būtina ją kasdien nuimti ir nuvalyti kondensatą, kad augalas nesupūtų.
- Nauda: atbaido uodus ir kitus vabzdžius.
Taip pat skaitykite:
Kada geriausia dauginti pelargonijas?
Nors pelargonija (lot. Pelargonium) yra kantrus augalas, sėkmė priklauso nuo sezono. Galimi du pagrindiniai periodai:
-
Ankstyvas pavasaris (vasaris – kovas). Tai idealus laikas. Dienos ilgėja, augalai bunda po žiemos miego. Dabar padaugintos pelargonijos iki gegužės suformuos stiprius krūmelius ir žydės jau šią vasarą.
-
Ruduo (rugpjūtis – rugsėjis). Daugelis gėlininkų rugpjūtį nupjauna auginius nuo lauke augančių gėlių, kad nereikėtų į namus nešti didelių vazonų. Jauni auginiai užima mažai vietos, puikiai peržiemoja ant palangės, o pavasarį startuoja su dviguba jėga.
Svarbu: venkite dauginimo tamsiausiu periodu (lapkritį–sausį) – auginiai dėl šviesos trūkumo ištįsta ir sunkiai leidžia šaknis.
1 būdas: pelargonijų dauginimas auginiais žemėje (profesionalų pasirinkimas)
Tai saugiausias būdas, nes sumažėja puvinio rizika. Jei nusprendėte auginį kišti į žemę, svarbiausia taisyklė čia – kantrybė ruošiant šakelę.
Žingsnis po žingsnio:
-
Auginio paruošimas. Nupjaukite sveiką, stiprią viršūnę (apie 7–10 cm ilgio). Pjūvį darykite aštriu peiliu įstrižai, tiesiai po lapo mazgu (vieta, iš kurios auga lapas).
-
Džiovinimas (kritinis momentas!). Skirtingai nei dauginant kitas gėles, pelargonijos auginio negalima kišti į žemę iškart. Nupjautą šakelę reikia palikite apdžiūti ore visą parą ar bent kelias valandas, kad pjūvio vieta užsitrauktų apsaugine plėvele. Tai pagrindinė paslaptis, apsauganti nuo „juodosios kojelės“ (puvinio).
-
Lapų šalinimas. Prieš sodinimą nuskinkite apatinius lapelius ir visus žiedynus (net ir pumpurus!). Augalas turi eikvoti jėgas šaknų leidimui, o ne žydėjimui. Palikite tik jaunus lapelius pačiame viršuje.
-
Sodinimas. Į nedidelius vazonėlius ar plastikines stiklines pripilkite lengvo substrato (durpės sumaišytos su smėliu ar perlitu). Nenaudokite riebios kompostinės žemės ar juodžemio – auginiai joje supus. Geriausia tinka speciali sėjimui/daiginimui skirta žemė arba durpių substratas sumaišytas su perlitu. Ji turi būti puri ir „kvėpuojanti“. Padarykite duobutę pieštuku ir įkiškite auginį apie 2–3 cm gylyje.
-
Šiltnamio efektas ir vėdinimas. Vazone pasodintą auginį galite uždengti permatoma plastikine plėvele ar maišeliu, kad sukurtumėte mikroklimatą. Tačiau yra viena sąlyga: būtina reguliariai nukelti plėvelę ir nuvalyti vidinėje pusėje susikaupusį kondensatą. Jei to nedarysite, drėgmės perteklius sukels pelėsį.
SVARBU. Kol augalas neturi stiprių šaknų – jokiu būdu netręškite. Trąšos gali nudeginti jaunas šakneles. Pirmą kartą patręšti galima praėjus 4–6 savaitėms po pasodinimo, naudojant silpnos koncentracijos trąšas žydintiems augalams.
2 būdas: dauginimas auginiais vandenyje (paprasta ir greita)
Daugelis sodininkų renkasi šį būdą dėl paprastumo – nereikia ruošti žemių. Abu variantai yra vienodai veiksmingi, jei laikomasi higienos.
Pagrindinės taisyklės:
-
Paruošimas. Jei merksite į vandenį, auginio džiovinti nebūtina – galite merkti iškart, kai tik nuskinsite ir pašalinsite apatinius lapus.
-
Vandens priežiūra. Tai svarbus momentas: vandenį būtina keisti kasdien. Stovinčiame vandenyje greitai dauginasi bakterijos, todėl kotelis gali pradėti pūti (gesti) dar neišleidęs šaknų. Galite įmesti tabletę aktyvintos anglies dezinfekcijai.
-
Kada sodinti į vazoną? Priklausomai nuo veislės, šaknys pasirodo per 2–4 savaites. Kai pastebėsite, kad šakelė ne tik išleido šaknis, bet ir pradėjo auginti naujus lapus – tai ženklas, kad augalas prigijo ir jį galima persodinti į nuolatinį vazoną.
3 būdas: dauginimas sėklomis (kantrybės reikalaujantis)
Dauginimas sėklomis populiarėja, nes taip galima užsiauginti retų hibridinių veislių, kurių kaimynė neturi. Tačiau tai reikalauja daugiau laiko.
-
Kada sėti? Sausio – vasario mėnesiais (būtinas papildomas apšvietimas lempomis) arba kovą (ant palangės).
-
Procesas: sėklas sėkite į drėgną durpių substratą, užberkite plonu (2–3 mm) žemių sluoksniu ir uždenkite plėvele.
-
Dygimas: esant +22 – +24°C temperatūrai, daigai pasirodo per 7–14 dienų.
-
Pikiavimas: kai daigai užaugina 2–3 tikruosius lapelius, juos reikia išsodinti į atskirus indelius.
Nuo sėjos iki pirmo žiedo praeina apie 5–6 mėnesiai, tad sėjant kovą, žiedais džiaugsitės tik vasaros pabaigoje.
Taip pat skaitykite:
Puansetija – ne tik vienam sezonui: išsamus gidas, kaip išsaugoti „Kalėdų žvaigždę“
4 būdas: kero dalijimas (seniems augalams)
Jei turite labai seną pelargoniją, kurią rudenį iškasėte iš lauko lysvės ar didelio vazono, pavasarį ją persodinant galima tiesiog padalinti. Tai paprasčiausias būdas atjauninti augalą.
-
Kaip tai padaryti? Išimkite augalą iš vazono ir aštriu peiliu perpjaukite šaknyną į 2–3 dalis. Svarbu, kad kiekviena dalis turėtų sveikų šaknų ir bent vieną augimo pumpurą (ūglį).
-
Dezinfekcija. Pjūvio vietas būtinai pabarstykite trinta medžio anglimi (arba cinamonu) – tai apsaugos nuo infekcijų. Daugiau apie cinamoną sode ir darže skaitykite ČIA:
-
Sodinimas. Gautas dalis sodinkite į atskirus naujus vazonus su šviežia žeme.
Paslaptis, kaip suformuoti „burbulą“: viršūnių skabymas
Daugelis skundžiasi, kad jų pelargonijos auga kaip „ilgos kartys“ su keliais lapais viršūnėje. Taip nutinka, kai gėlėms leidžiama augti laisvai. Kad krūmas būtų tankus ir gausiai žydėtų, jį būtina formuoti.
Šis procesas vadinamas pinciravimu (viršūnių skabymu). Kai jaunas auginys išleidžia 5–6 lapą, tiesiog pirštais nugnybkite patį viršutinį pumpurą. Tai sustabdo augimą į viršų ir priverčia augalą leisti šoninius ūglius. Kai šoniniai ūgliai paauga – jiems irgi nugnybkite viršūnėles. Taip suformuosite tankų, rutulio formos krūmą, kuris bus aplipęs žiedais.
Dažniausios dauginimo problemos ir sprendimai
Nors pelargonijos laikomos vienomis lengviausiai dauginamų gėlių, pasitaiko atvejų, kai auginiai tiesiog neprigyja. Dažniausiai taip nutinka ne dėl „blogos rankos“, o dėl netinkamo drėgmės balanso ar staigių temperatūros svyravimų. Jei pastebėjote, kad auginiai vysta, jų koteliai juoduoja ar lapai gelsta, neskubėkite augalo išmesti – dažnai situaciją dar galima pataisyti arba bent jau pasimokyti kitam kartui.
Šioje lentelėje rasite pagrindinius pavojaus signalus ir ekspertų patarimus, ką daryti:
| Problema | Priežastis | Sprendimas |
|---|---|---|
| Kotelis pajuodo vandenyje | Vanduo retai keičiamas | Vandenį keiskite kasdien. Galite įmesti anglies tabletę dezinfekcijai. |
| Auginys supuvo žemėje | Per gausus laistymas / Kondensatas | Nepamirškite kasdien nuvalyti kondensato nuo plėvelės ir vėdinti. Žemė turi būti tik drėgna. |
| Auginio lapai gelsta | Drėgmės trūkumas arba stresas | Jei auginys neturi šaknų, jis gali numesti apatinius lapus taupydamas energiją – tai normalu. |
D.U.K. – 5 ekspertų atsakymai apie pelargonijų dauginimą
1. Kuriuo būdu pelargonijos prigyja geriausiai? Abu variantai (vandenyje ir substrate) yra vienodai veiksmingi, jei laikomasi taisyklių. Vandenyje procesas matomas akimis, o žemėje suformuojama stipresnė šaknų sistema.
2. Ar reikia naudoti įsišaknijimo hormonus? Pelargonijos yra labai gajos gėlės, todėl papildomi stimuliatoriai nėra būtini, tačiau jie gali pagreitinti procesą keliomis dienomis.
3. Kada jaunas pelargonijas galima nešti į lauką? Pelargonijos bijo šalnų. Į atvirą balkoną ar gėlyną jas galima nešti tik praėjus šalnų pavojui – Lietuvoje tai dažniausiai būna po gegužės vidurio (arba kai naktimis temperatūra nenukrenta žemiau +10°C).
4. Kodėl karališkosios pelargonijos sunkiau dauginasi? Didžiažiedės (karališkosios) pelargonijos yra lepesnės. Jų auginiai šaknijasi ilgiau (gali užtrukti iki 4–5 savaičių) ir joms būtinai reikia vėsesnės temperatūros bei gero vėdinimo.
5. Ar tiesa, kad pelargonijos valo orą? Taip, jų skleidžiami fitoncidai naikina ore esančias bakterijas ir virusus. Todėl šis augalas ne tik atbaido uodus, bet ir gerina namų mikroklimatą.
Straipsnis parengtas remiantis ilgamete Lietuvos gėlininkų patirtimi, karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) rekomendacijomis bei „Mano Namai“ ekspertų praktiniais bandymais.
