Daugelis sodininkų rudenį, kai sumažėja kiti darbai, imasi genėti vaismedžius ar dekoratyvinius medžius manydami, kad tai tinkamas metas. Tačiau tai – dažna klaida. Kai kuriems medžiams rudens genėjimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos: susilpninti, paskatinti ligas, sumažinti rugsėjo derlių ar net nulemti šakų apšalimą žiemą.
Tam tikri medžiai jautriai reaguoja į pjūvius, kai dienos jau trumpėja, o sultys ima slopti – todėl jų genėjimą būtina atlikti vasarą, iki rugsėjo pradžios. Šiame straipsnyje aptarsime, kuriuos medžius būtina genėti dar vasaros metu ir kodėl jų negalima liesti rudenį.
1. Kaulavaisių genėjimas (vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai)
Kodėl genėti iki rugsėjo?
Šie vaismedžiai ypač jautrūs grybeliams ir žaizdoms, o genint rudenį, kai orai jau drėgni ir šaltesni, žaizdos sunkiai gyja, per jas lengvai patenka infekcijos.
Kada genėti?
Liepos–rugpjūčio pabaigoje, iškart po derliaus nuėmimo – tai saugiausias metas.
2. Klevai, beržai, riešutmedžiai, vinkšnos
Kodėl genėti iki rugsėjo?
Šie lapuočiai turi stiprią sulų cirkuliaciją, tad pavasarį ir rudenį iš žaizdų intensyviai teka sultys. Genint vėliau, medis gali „iškraujuoti“, o žaizdos lėtai gyja.
Kada genėti?
Vasaros viduryje, kai sulų tekėjimas yra sulėtėjęs.
3. Aktinidijos ir vynmedžiai
Kodėl genėti iki rugsėjo?
Rudenį ar pavasarį genint šiuos augalus, sultys ima tekėti gausiai, o tai gali išsekinti augalą ar net jį pražudyti.
Kada genėti?
Liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, po uogų skynimo.
4. Dekoratyviniai medžiai (magnolijos, rododendrai, kai kurios tujos)
Kodėl genėti iki rugsėjo?
Šių augalų pjūviai rudenį gali tapti ligų židiniais, be to, susidariusios žaizdos iki šalnų nespėja užgyti ir žiemą apšąla.
Kada genėti?
Po žydėjimo arba vasarą, iki rugpjūčio pabaigos.
5. Obelys ir kriaušės (šviesinamasis genėjimas)
Kodėl genėti rugpjūtį?
Vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų veislių vaisiai, sunokstantys rugsėjo mėnesį, dažnai užauga užstoti lapijos ar naujų ūglių. Rugpjūčio mėnesį, pašalinus šviesą užstojančius ūglius („vilkūgius“) ir perteklines šakeles, vaisiai gauna daugiau saulės, greičiau įgauna spalvą ir sukaupia daugiau cukraus, tampa skanesni ir pilnai sunoksta.
Kada genėti?
Rugpjūčio pradžioje ar viduryje, tik lengvai, neformuojant vainiko. Stipresnis genėjimas – tik pavasarį.
Pastaba: toks genėjimas netinka jauniems medžiams ir tinka tik tiems, kurie duoda derlių rugsėjį. Rugsėjį ir vėliau jo atlikti nebegalima – pjūviai nespės užgyti, gali apšalti, didėja ligų rizika.
Jei nepavyko nugenėti iki rugsėjo, verčiau palaukite iki pavasario. Žiemos pabaiga ar ankstyvas pavasaris (kai medžiai dar neišsprogo) yra tinkamas metas daugeliui kitų rūšių, pvz., obelims ar kriaušėms.
Kodėl rudenį genėti pavojinga?
Rudens genėjimas atrodo patogus, tačiau jis dažnai išprovokuoja naujų ūglių augimą, kurie nespėja subręsti iki šalnų ir žūsta. Be to, prasideda lietingas ir drėgnas laikotarpis – tai puiki terpė plisti grybinėms ligoms, ypač per šviežias žaizdas.
Norint išsaugoti stiprius, sveikus ir derlingus medžius, labai svarbu atsižvelgti į tinkamą genėjimo laiką. Kai kuriuos medžius būtina genėti vasarą, iki rugsėjo, o jų liesti rudenį – pavojinga. Laiku atliktas darbas leis džiaugtis ne tik gražiais medžiais, bet ir gausiu derliumi kitą sezoną.
