Nuo seno įprastame sode be obelų augdavo kriaušės, slyvos ir kiti kaulavaisiai. Jau prasideda sodininkų mugės, kur be kitų vaismedžių, slyvų veislių pasiūla didžiulė. Kokias geriausia rinktis desertines slyvų veisles savo sodui ir su kokiais poskiepiais pataria LAMMC SDI Sodininkystės Technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas.
Desertinių slyvų vaisiai turi būti pakankamai stambūs, transportabilūs ir skanūs. Vartotojai, pirkdami vaisius, pirmiausia dėmesį kreipia į jų išvaizdą ir tvirtumą (kietumą). Toliau labai svarbus yra geras vaisių skonis.
Skonio savybės siejasi su tirpių sausųjų medžaigų kiekiu, cukrų ir rūgščių santykiu. Tirpių sausųjų medžiagų vaisiuose turėtų būti nemažiau kaip 12,5 proc.
Kiekvienos slyvų veislės vaisiams būdingi tam tikri išorinės ir vidinės kokybės parametrai. Jie dalinai kinta nuo klimatinių auginimo regiono ypatybių, taikomų technologijų ir pan. Skirtingų slyvų veislių vaismedžiai pasižymi nevienodu ištvermingumu žiemą.
Slyvų vertė ir gydomosios savybės
Slyvos valo organizmą, gerina sveikatą ir teikia mums daug vitaminų. Jose yra biotino, bet ir beveik visų kitų B grupės vitaminų, kurie stiprina nervų sistemą, mažina nuovargį bei nemigą, gerina nuotaiką.
Jos teikia mums nemažai širdžiai reikalingo kalio, nuotaiką gerinančio vario ir organizmą stiprinančio cinko.
Kalis gerina kraujo sudėtį, sumažina trombų susidarymo galimybę. Slyvų vaisiuose esantis fosforas stiprina arterijų ir kapiliarų sieneles. Slyvos gerina virškinimą, normalizuoja vandens pusiausvyrą organizme, mažina kraujospūdį.
Slyvose yra daug ląstelienos, kuri gerina virškinimą ir spartina medžiagų apykaitą. Dėl to iš organizmo greičiau šalinamos susikaupusios kenksmingosios medžiagos ir vandens perteklius.
Visi žinome, kad pavalgius slyvų pradeda šiek tiek pūsti pilvą. To kaltininkai – pektinai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, šiek tiek laisvina vidurius ir greitina riebalų deginimą.
Slyvose esančios balastinės medžiagos iš žarnyno šalina toksinus ir gelbsti nuo vidurių užkietėjimo.
Slyvų poskiepiai
Lietuvoje poskiepiais slyvoms iki šiol dažniausiai naudojami skėstašakės slyvos sėjinukai. Jie atsparūs ligoms ir kenkėjams. Slyvų veislės su šiuo poskiepiu gerai suauga, vaismedžiai sode yra augūs.
Augalai su šiuo poskiepiu geriau auga ir dera šiek tiek drėgnesnėse dirvose negu sausose, kai kurių veislių vaismedžiai derėti pradeda vėlokai, dera vidutiniškai gausiai. Poskiepis linkęs išauginti atžalų iš kamieninės dalies.
Atžalų bus mažiau, jei sodinant vaismedžio skiepijimo vieta atsidurs negiliai po žeme.
Slyvos augs žemesnės, jei sodinsime vaismedžius su ‘Vangenheimo vengrinės’ poskiepiais. Šios veislės sėjinukams būdingas vienodas augumas.
Dauguma veislių su jais suauga gerai. Vaismedžių augumas, lyginant su skėstašakės (kaukazinės) slyvos poskiepiu, sumažėja 30–50 proc.
Poskiepis paspartina ir pagerina vaismedžių derėjimą, teigiamai veikia vaisių kokybę. Vaismedžiai su šiuo poskiepiu vaisius sunokina keletu dienų anksčiau negu su kaukazinės slyvos poskiepiu. Poskiepių šaknys paviršinės, tačiau gerai išsivysčiusios, pakankamai atsparios šalčiui.
Desertinės slyvų veislės
‘Herman’ – sukurta Švedijoje (‘Carinė’ x ‘Ruth Gerstetter’). Vaismedžiai medelyne ir jauni sode auga stipriai, pradėję derėti – vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiški, vidutinio tankumo.
Derėti pradeda 3-4 metais, dera vidutiniškai ar gausiai. Vaisiai gražūs, skanūs, transportabilūs, vidutiniai ar didesni už vidutinius (25-35 g), elipsės ar kiaušinio formos. Odelė rausvai violetinė, įsaulyje intensyviai mėlyna, su melsvu apnašu.
Minkštimas žalsvai gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Kauliukas apvaliai elipsiškas, iš minkštimo išsiima lengvai. Prinoksta liepos pabaigoje, nuskinti laikosi apie savaitę. Žiemą vaismedžiai ištvermingi.
Vaismedžiai atsparūs žievės ir medienos ligoms, tolerantiški slyvų raupų virusui. Veislė vertinga dėl anksti sunokstančių vaisių.
‘Early Gold‘ – labai ankstyva diploidinių slyvų veislė, sukurta JAV. Vaisiai labai gražūs, geltoni su apnašu, stambūs (35-50 g), apvalūs.
Minkštimas ryškiai geltonas, sultingas, saldus, labai skanus, kauliukas nedidelis, atsiskiria vidutiniškai lengvai. Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje. Vaismedžiai stipraus augumo, plačiais vainikais.
Derėti pradeda anksti, po 2-3 metų. Veislė dera labai gausiai ir kasmet, kryžmadulkė, geriausios veislės dulkininkės: kaukazinė slyva, ‘Kometa’ ir kt. Vaismedžiai vidutiniškai atsparūs žiemą, vidutiniškai atsparūs ligoms.
Vertinama kaip ankstyva, gerai deranti slyvų veislė labai skaniais, geltonais vaisiais.
‘Kometa’ – sukurta Rusijoje (‘Skoroplodnaja’ x ‘Pionerka’). Vaismedžiai vidutinio ar silpno augumo, vainikai plokščiai rutuliški, vidutinio tankumo.
Derėti pradeda 3-4 metais ar dar anksčiau, dera labai gausiai, kasmet. Vaisiai kaukazinių slyvų grupės, patrauklios išvaizdos, gero skonio, vidutiniškai transportabilūs, vidutinio dydžio ar didesni už vidutinius (28-35 g).
Odelė raudona, su neryškiu vaškiniu apnašu. Minkštimas gelsvas, prie odelės raustelėjęs, minkštas, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas, su specifiniu prieskoniu. Kauliukas elipsiškas, vidutinis, iš minkštimo išsiima sunkiai.
Vartojami švieži ir perdirbami. Prinoksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, nuskinti laikosi beveik savaitę. Vaismedžiai žiemą ištvermingi, pakankamai ištvermingi ir žiediniai pumpurai. Vaisiai atsparūs puviniui, lapija – šratligei.
‘Opal’ – sukurta Švedijoje (‘Uleno Renklodė’ x ‘Early Favourit’). Vaismedžiai medelyne ir sode auga vidutiniškai, vainikai platūs piramidiški ar rutuliški, vidutinio tankumo.
Derėti pradeda 3-4 metais, dera kasmet, labai derlingi. Vaisiai gražūs, vidutinio ar gero skonio, transportabilūs, vidutiniai ar stambesni už vidutinius (25-35 g), apvalūs.
Odelė rausvai violetinė, su švelniu rausvu apnašu. Minkštimas žalsvai gelsvas, labai prinokusių – rausvai geltonas, standus, salstelėjęs, su silpnai juntama rūgštele, vidutinio sultingumo, aromatingas.
Kauliukas apvalus, nedidelis, iš minkštimo išsiima lengvai. Vartojami švieži desertui. Prinoksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, nuskinti laikosi apie savaitę.
Žiemą vaismedžiai gana ištvermingi. Vaismedžiai tolerantiški slyvų raupų virusui.
‘Čačanska Rana‘ – vidutinio ankstyvumo derlinga slyvų veislė, sukurta buvusioje Jugoslavijoje. Vaisiai dideli (40-60) g), vengrinio tipo, skanūs, odelė rausvai violetinė su pilkšvu ar melsvu atspalviu. Minkštimas gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgščio skonio, aromatingas. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai.
Pradeda derėti rugpjūčio 10-15 dienomis, kai baigia derėti ankstyvos slyvos ‘Herman’. Vaismedžiai augūs, labai anksti pradeda derėti, dera kasmet labai gausiai. Laja reta, skėstašakė.
Atsparūs žiemą vidutiniškai, atsparūs ligoms. Veislė kryžmadulkė. Geriausia dulkininkė ‘Čačana Lepotika‘.
‘Dambrovicų vengrinė’ – sukurta Lenkijoje (‘Paprastosios vengrinės’) sėjinukas. Vaismedžiai medelyne auga vešliai, sode pradėję derėti – vidutinio augumo.
Derėti pradeda 3-4 metais, dera labai gausiai, jei sode auginama kitų anksti žydinčių veislių. Vaisiai gražūs, skanūs, pakankamai transportabilūs, didesni už vidutinius (30-35 g), elipsiški ar pailgai kiaušiniški.
Odelė mėlyna, su ryškiu šviesiai melsvu apnašu. Minkštimas gelsvai žalsvas, pusiau standus, saldžiarūgštis. Kauliukas vidutinis, iš minkštimo išsiima lengvai. Vartojami švieži ir perdirbami. Prinoksta rugpjūčio antroje pusėje. Vaismedžiai atsparūs ligoms, ištvermingi žiemą.
‘Jubileum’ – Švediška slyvų veislė (‘Giant’ x ‘Yakima’). Tinkama dulkininkė – ‘Viktorija’. Vaisiai panašūs į ‘Viktorijos’, bet stambesni už juos – sveria apie 50-60 g, violetinės spalvos, skanūs, saldžiarūgščiai, aromatingi. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje.
Vaismedžiai vidutinio augumo, pakankamai atsparūs šalčiui ir ligoms, derėti pradeda anksti, dera gausiai ir kasmet.
‘Rausvė’ – sukurta Lietuvoje iš savaime apsidulkinusio sėjinuko Nr. 109-26 sėklos. Vaismedžiai medelyne ir sode auga vidutiniškai, vainikai atvirkščiai piramidiški, vidutinio tankumo.
Derėti pradeda 4 metais, dera kasmet, išskyrus tuos metus, kai šaltų žiemų metu pašąla žiediniai pumpurai, gana derlingi. Vaisiai gražūs, skanūs, vidutiniškai transportabilūs, dideli ar labai dideli (50-55 g, kai kurie net 60 g), apvalūs.
Odelė žalsvai geltona, įsaulyje intensyviai rausva, su pilkai rausvu apnašu. Minkštimas geltonas, vidutinio standumo, sultingas, saldus, specifinio prieskonio, aromatingas. Kauliukas kiaušinio formos, vidutinis, iš minkštimo išsiima labai lengvai.
Vartojami švieži desertui, tinka perdirbti, ypač džemams. Prinoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, nuskinti laikosi apie savaitę.
Veislė vidutinio derlingumo. Vaismedžiai vidutiniškai ištvermingi, šaltą žiemą labiausiai nukenčia žiediniai pumpurai. Vaisiai vidutiniškai atsparūs puviniui, labiau serga lietingą ir vėsią vasarą.
‘Favorite de Sultane’ – sukurta Italijoje, kilmė nežinoma. Vaismedžiai medelyne ir sode vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiški, tankūs.
Derėti pradeda 4-5 metais, dera gausiai, kasmet. Vaisiai patrauklios išvaizdos, gero skonio, transportabilūs, dideli (apie 50 g), kiaušinio formos. Odelė žalsvai geltona, įsaulyje intensyviai rausva.
Minkštimas žalsvai gelsvas, salstelėjęs, gana sultingas, silpno aromato. Kauliukas elipsiškas, didokas, iš minkštimo išsiima ne visai lengvai. Prinoksta rugsėjo viduryje, nuskinti laikosi apie dvi savaites.
Šaltą žiemą vaismedžiai ištveria patenkinamai. Vaisiai gana atsparūs puviniui.
‘Bluefree’ – sukurta JAV (‘Stanley’ x ‘President’). Jauni vaismedžiai sode augūs, pradėję derėti – vidutinio augumo, derlingi.
Tinkamos dulkininkės – ‘Empress’, ‘Stanley’, ‘President’. Vaisiai labai stambūs (55-65 g), elipsės formos. Odelė tamsiai mėlyna su švelniu apnašu.
Minkštimas žalsvai geltonas, standus. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaisiai sunoksta apie rugsėjo vidurį. Vaismedžiai šaltas žiemas ištveria neblogai, atsparūs ligoms.
‘Empress’ – sena nežinomos kilmės veislė. Jauni vaismedžiai sode auga stipriai, pradėjusių derėti augumas susilpnėja. Vaisiai elipsiški, labai stambūs. Sunokusių vaisių odelė tamsiai mėlyna su apnašu.
Minkštimas geltonas, gali būti su oranžiniu atspalviu, tvirtos konsistencijos, sultingas, skanus, lengvai atsiskiria nuo kauliuko.
Vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Vaismedžiai gana atsparūs šalčiui. Veislė kryžmadulkė. Geros dulkininkės – ‘Bluefree’, ‘President’, ‘Stanley’, ‘Valor’, ‘Italų vengrinė’.
‘Ana Špėt’ – sukurta Vokietijoje, kilmė nežinoma. Vaismedžiai medelyne ir jauni sode auga vešliai, pradėję derėti – vidutinio augumo, vainikai rutuliški, vidutinio tankumo.
Derėti pradeda vidutiniškai anksti (4-5 metais), dera vidutiniškai gausiai arba gausiai, beveik kasmet. Vaisiai patrauklios išvaizdos, skanūs, transportabilūs, vidutiniai ar stambesni už vidutinius (26-36 g), apvalaini ar elipsiški.
Odelė rausvai violetinė, su šviesiai violetiniu apnašu, joje gausu gelsvai rudų dėmelių bei rudų lenticelių. Minkštimas žalsvai gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, silpno aromato. Kauliukas vidutinio dydžio, elipsiškas, iš minkštimo išsiima lengvai.
Vartojami švieži, tinka perdirbti. Prinoksta rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, nuskinti laikosi apie dvi savaites.
Šaltą žiemą gali pašalti arba iššalti. Dažnai pašąla žiediniai pumpurai. Ligoms pakankamai atspari.
