Aguročiai ir patisonai, moliūginių šeimos daržovės, Lietuvoje plačiai auginamos jau gan seniai, o per pastaruosius dešimtmečius tapo tikru lietuviškų daržovių pavyzdžiu. Rugsėjis – puikus metas ne tik mėgautis paskutiniais aguročiais ir patisonais, bet ir apmąstyti praėjusį sezoną bei pradėti planuoti ateinančių metų derlių. Ar žinojote, kad šios daržovės ne tik skanios, bet ir ypač vertingos savo maistinėmis savybėmis? Leiskimės į kelionę po aguročių ir patisonų pasaulį, sužinokime jų auginimo paslaptis ir įdomybes, kurios pravers tiek šį rudenį, tiek planuojant ateinančių metų daržą.
Aguročiai (Cucurbita pepo L. var. giraumontia D.) – viena iš paprastojo moliūgo atmainų, dažniausiai krūminės formos. Aguročiai kaip ir cukinijos, kilusios iš Italijos. Lietuvoje plačiai auginami nuo 1970 m.
Lapai penkiaskiaučiai, ištisiniai arba karpyti, ilgakočiai, aštriai plaukuoti. Žiedai stambūs, geltoni. Vaisiai trumpi, pailgi arba cilindriški, žievė balta, pilkai žalsva ar geltona, minkštimas gelsvai arba žalsvai baltas, cilindro formos, lygiais, 14-16 cm ilgio, 2-3 kg svorio vaisiais.
Jaunos vaisių užuomazgos (iki 6 cm skersmens) labai plačiai naudojamos: valgomos žalios, virtos, troškintos, tinka konservuoti. Maistui vartojami ir didesni vaisiai.
Aguročių vertė
Aguročių vaisiuose randama 5,7 proc. angliavandenių, 5—22 mg % vitamino C, 0,3 mg % – B1, 0,04 mg % -B2, 0,04 mg % – PP, karotino ir kitų vitaminų, daug mineralinių medžiagų: natrio – 2, kalcio – 15, kalio – 238, fosforo – 12, magnio – 9, geležies – 0,4 mg %.
Aguročių ir patisonų vaisiai labai vertinami dietinėje mityboje. Jie lengvai virškinami, o juose esančios medžiagos skatina vandens bei šlapimo išsiskyrimą.
Todėl vartotini atsiradus pabrinkimams dėl širdies ir kraujagyslių, nuo kai kurių inkstų bei šlapimo pūslės (akmenligės) ligų.
Aguročių ir cukinijų vaisiuose esantys pektinai šalina iš organizmo cholesteriną ir kitas kenksmingas medžiagas (šviną, radioaktyvųjį stroncį, kobaltą).
Aguročių auginimas ir priežiūra
Vieta
Aguročiai gerai auga šiltose augavietėse, puriame, derlingame ir drėgname priesmėlio ar priemolio nerūgščiame dirvožemyje, todėl sėdami ar sodindami parinkite nuo vėjo apsaugotas, saulėtas vietas.
Aguročius patartina auginti dirvoje, kurioje prieš tai augo bulvės, kopūstai, svogūnai, šakniavaisinės ir ankštinės daržovės. Jų nereikėtų po įvairių moliūginių augalų, agurkų. Aguročiai sutaria beveik su visų rūšių augalais, tačiau geriausiai auga su kukrūzais, svogūnais, burokėliais ir pomidorais.
Sodinimas
Dirvą ruoškite kaip kaip ir agurkams. Sėkite ar daigus sodinkite šalnoms praėjus, dažniausiai kai žydi alyvos. Geriausiai kiekvienam aguročiui paruošti jam skirtą duobutę, kurioje įpilti pusę – pilną kibirą komposto.
Taip auginamų aguročių užteks 3-4 krūmų 4-5 asmenų šeimai. Pasėtus ar pasodintus augalus galite uždengti daržo plėvele, vėliau prižiūrėkite kaip agurkus. Atstumas tarp aguročių priklausomai nuo jų veislės paliekamas 60 – 100 centimetrų, tarp eilių atstumas 60-100 cm.
Aguročiai stipriai išeikvos dirvą, todėl net ir gana derlingą plotą verta papildomai patręsti kompostu ar perpuvusiu mėšlu, sunkesnėms dirvoms įterpti neutralių durpių. Drėgnesnėje vietoje aguročiams reikėtų padaryti pakeltą lysvę.
Ankstyvos šalnos labai pakenkia aguročiams ir patisonams.
Norint gauti ankstyvesnį derlių juos galima sodinti išaugintais daigais durpiniuose puodeliuose (7-10 cm skersmens) šiltnamyje. Tinka naudoti durpinį substratą daigų auginimui arba žemių mišinį.
Daiginama 18-25 °С temperatūroje, pasirodžius daigams pirmą savaitę temperatūra pamažinama iki 12-15 °С naktį ir 15- 20 °С dieną, kad daigia neištįstų.
Vėlėsnėmis savaitėmis temperatūra padidinama keliais laipsniais, drėgnumas patalpoje 60-70 proc. Į indelius sėjama balandžio viduryje, mėnesį prieš išsodinant lauke.
Išsodinama gegužės antroje pusėje, birželio pradžioje. Valgomi vaisiai priklausomai nuo veislės užauga per 40-50 dienų.
Veislės
‘Long White Bush 2‘ – ankstyva veislė. Vaisiai cilindriški, lygiu paviršiumi, balsvi.
Long White Bush – Derlinga ankstyva veislė. Vaisiai pailgi, 14–16 cm ilgio, 2–3 kg svorio.
‘Squash Courge‘ – moliūginių agurotis. Vaisiai trumpi, stori, saulėje balsvi, pavėsyje žali, minkštimas – makaroniškos skaidulos.
‘Zloty cepelin‘ – ankstyva veislė. Vaisiai cilindriški, lygiu paviršiumi, geltoni.
Aguročių derliaus nuėmimas ir panaudojimas
Derlius 20—30 cm ilgio vaisių renkamas 2-3 kartus, užaugusių — kartą per savaitę ir baigiamas rinkti prieš šalnas. Surenkama 350—1300 cnt/ha (10 kv.m. — 35—130 kg) vaisių.
Jauni aguročių ir cukinijų vaisiai vartojami ir salotos gaminamos panašiai kaip agurkų. Ypač jie skanūs įdaryti (tinka mėsos, žuvies, grybų, daržovių, ryžių ir kiaušinių įdaras). Iš užaugusių vaisių ruošiami virti, kepti ir troškinti patiekalai (patiekiami šalti, karšti).
Virti aguročiai arba cukinijos su sviestu
600 g aguročių, 2 šaukštai sviesto, 2 šaukštai džiūvėsėlių arba fermentinio sūrio, druskos.
Aguročius nulupti, išimti sėklas, supjaustyti pailgais stambokais gabaliukais ir išvirti nedideliame pasūdyto vandens kiekyje. Išgriebti, nuvarvinti, užpilti ištirpintu sviestu, užbarstyti džiūvėsėliais arba tarkuotu sūriu.
Aguročių arba cukinijų blyneliai
Jie kepami iš jaunų, visiškai užaugusių ir biologinės brandos vaisių. 1 kg aguročių arba cukinijų, 3-4 kiaušiniai, 1 stiklinė miltų arba džiūvėsėlių, 1 smulkiai supjaustytas svieste pakepintas svogūnas. Pagal skonį maltų pipirų, druskos, riebalų kepimui.
Nuluptus aguročius rupiai sutarkuoti ir truputį nusunkti. Tarkius sudėti išplaktus kiaušinius, miltus, svogūnus, prieskonius. Masę pasūdyti, išmaišyti ir kepti kaip bulvinius blynus (dideliame kiekyje taukų arba aliejaus).
Kas mėgsta pikantiškiau, karštus blynelius užbarstyti tarkuotu fermentiniu sūriu. Į stalą paduoti su grietine, keptus be prieskonių — su uogiene.
Patisonai
Vaisiai savo forma primena lėkštę, balti, žali, geltoni, oranžiniai, minkštimas kreminės ar baltos spalvos. Pirmus vaisius galima pradėti skinti praėjus 70 dienų po sėjos. Patartina vaisius rinkti kas 2-3 dienas.
Konservuojamos 4-5 cm dydžio 4-8 dienų vaisių užuomazgos. Iki 12 cm patisonai kepami, verdami, troškinami. Patisonai su citrinine luobele turi malonų jaunų grybų ir agurkų prieskonį.
Patisonai pakankamai gerai auga su įvairių rūšių augalais, nes jie augalų antigonistų neturi. Patisonus galima auginti dirvožemyje, kuriame augo įvairių rūšių augalai, išskyrus moliūginius.
Veislės
‘Disco‘ – Vidutinio ankstyvumo veislė. Augalai šilumamėgiai, todėl daigai į dirvą sodinami po šalnų. Vaisiai balta odele.
‘Gagat‘ – ankstyva krūminė patisonų veislė. Vegetacijos periodas 55-70 dienų. Vaisiaus odelė tamsiai žalia, minkštimas baltas, skanesnis nei aguročių ar cukinijų.
‘Sunny Delight H‘ – ankstyvas, derlingas krūminis patisonų hibridas. Vegetacijos trukmė – 70 dienų. Vaisiai geltonai oranžine žievele, minkštimas geltonas.
Aguročių ir patisonų ligos ir kenkėjai
Šie augalai serga tomis pačiomis ligomis kaip kiti moliūginiai, todėl jų negalima auginti toje pačioje dirvoje 3-4 metus.
Miltligė viena iš pavojingiausių aguročių ligų. Dažniausiai puola aguročius esant didesniam oro drėgniui, per retai laistant ir susidarant rasai. Pažeidžiami lapai ir stiebai. Liga pasireiškia atsiradus senesnių lapų viršutinėje dalyje apvalios formos baltų dėmių.
Jie didėja kol visas lapa spasidengia baltu miltingu apnašu. Lapai sunyksta, vaisiai neišsivysto buna prastesnių skoninių sąvybių.
Miltligės grybelis žiemoja augalo likučiuose, daugiametėse piktžolėse, todėl viena iš kovos priemonių šalinti daugiametes piktžoles.
Nemesti apkrėstų augalo dalių į kompostą. Šalinti apkrėstus lapus ir augalus. Profilaktiškai patartina purkšti česnakų ištraukos tirpalu. Ligai prasidėjus, purškiama fungicidais.
