Paskutinės avietės jau sugulė į dubenėlį, uogienės stiklainius ar šaldiklį, todėl gali atrodyti, kad avietyną iki pavasario galima palikti ramybėje. Tačiau būtent dabar atliktas vienas svarbus darbas gali turėti didelės įtakos tam, kiek uogų skinsite kitą vasarą.
Nuskynus vasarinių aviečių derlių, reikėtų pašalinti jau derėjusius stiebus. Palikti avietyne jie nebeduos uogų, užims vietą, užstos šviesą naujiems ūgliams ir sudarys tankų brūzgyną, kuriame ilgiau laikysis drėgmė.
Vis dėlto, kaip rašo RHS, griebti sekatorių ir nupjauti visus stiebus iš eilės negalima. Viena dažniausių klaidų – kartu su senais stiebais pašalinti ir jaunus ūglius, ant kurių kitais metais turėtų sunokti naujas derlius.
Greitoji atmintinė: aviečių genėjimas
- Po derliaus: vasarinių aviečių senus, jau derėjusius stiebus reikia išpjauti prie pat žemės.
- Jauni ūgliai: žalius, sveikus einamųjų metų ūglius būtina palikti, nes jie derės kitą vasarą.
- Kaip atskirti: seni stiebai būna rusvi, sumedėję, su šoninėmis šakelėmis ir sudžiūvusių uogų likučiais.
- Naudingas triukas: prieš genėjimą jaunus ūglius pažymėkite ryškia virvele, kad netyčia jų nenupjautumėte.
- Remontantinės avietės: jos genimos kitaip, todėl prieš pjaudami įsitikinkite, kokio tipo avietes auginate.
Svarbiausias darbas po derliaus – pašalinti derėjusius stiebus
Vasarinių aviečių stiebų gyvenimo ciklas trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais iš žemės išauga jauni, dažniausiai žali ir lankstūs ūgliai. Jie peržiemoja, o antraisiais metais subrandina žiedus bei uogas. Derėjimą baigęs stiebas palaipsniui nudžiūsta ir daugiau vaisių nebeužaugina.
Todėl nuskynus paskutines vasarinių aviečių uogas senus, sumedėjusius stiebus rekomenduojama išpjauti prie pat žemės. Jauni einamųjų metų ūgliai paliekami, nes būtent jie taps kitų metų derančiais stiebais.
Karališkoji sodininkystės draugija rekomenduoja vasarinių aviečių derėjusius stiebus pašalinti netrukus po derliaus, o iš jaunų ūglių atrinkti stipriausius ir pritvirtinti juos prie atramų. (RHS)
Pašalinus senus stiebus:
- jauni ūgliai gauna daugiau saulės;
- pagerėja oro cirkuliacija;
- sumažėja stiebų konkurencija dėl vandens ir maisto medžiagų;
- avietynas tampa lengviau prižiūrimas;
- sumažėja kai kurių grybelinių ligų išplitimo rizika.
Minesotos universiteto specialistai nurodo, kad po derliaus pašalinti derėję stiebai ne tik atlaisvina vietą naujiems ūgliams, bet ir padeda sumažinti ligų šaltinių avietyne. (University of Minnesota Extension)
Kaip atskirti seną stiebą nuo jauno?
Tai svarbiausia užduoties dalis. Nupjovus jauną stiebą kitų metų derlius sumažės, todėl prieš kirpdami kiekvieną stiebą gerai apžiūrėkite.
Senas, jau derėjęs stiebas dažniausiai būna:
- rusvas, pilkšvas arba gelsvai rudas;
- sumedėjęs ir šiurkštesnis;
- turintis daug trumpų šoninių šakelių;
- su likusiais sudžiūvusiais žiedkočiais ar uogų kekės dalimis;
- pradėjęs džiūti nuo viršaus.
Jaunas einamųjų metų ūglis dažniausiai būna:
- žalias arba žalsvai rusvas;
- lygesnis ir lankstesnis;
- be senų uogų kotelių;
- augantis tiesiai į viršų;
- turintis sveikus, žalius lapus.
Oregono valstybinio universiteto specialistai pažymi, kad senstantys vasarinių aviečių stiebai dažnai būna gelsvi, o nauji ūgliai – žali. Derėjusius stiebus reikia nupjauti ties augalo pagrindu, nepažeidžiant šalia augančių žalių ūglių. (OSU Extension Service)
Paprastas triukas, apsaugantis kitų metų derlių
Prieš pradėdami genėti, prie visų jaunų, žalių ūglių pririškite po trumpą ryškios spalvos virvelę. Tik tada pradėkite pjauti nepažymėtus, derėjusius stiebus.
Šis paprastas žymėjimas ypač praverčia tankiame avietyne, kuriame stiebai susipynę. Ryški virvelė leidžia iš karto matyti, kuriuos ūglius būtina išsaugoti.
Dar patogiau avietes auginti prie vielų ar kitų atramų: derančius stiebus galima rišti vienoje pusėje, o jaunus – kitoje. Kitą vasarą nuskynus uogas bus daug lengviau pašalinti tik senąją stiebų grupę. Tokį jaunų ir derančių stiebų atskyrimo būdą rekomenduoja ir RHS.
Kaip taisyklingai išgenėti avietes po derliaus?
Genėjimui pasirinkite sausą dieną ir pasiruoškite aštrų sekatorių bei tvirtas pirštines.
- Apžiūrėkite visą avietyną. Pirmiausia nustatykite, kurie stiebai jau derėjo, o kurie išaugo šiemet.
- Pažymėkite jaunus ūglius. Tam naudokite spalvotą virvelę, medžiagos juostelę ar augalams skirtus žymeklius.
- Seno stiebo nepalikite kyšoti. Nupjaukite jį kuo arčiau žemės paviršiaus. Aukšti kelmeliai gali trukdyti priežiūrai ir apsunkinti naujų ūglių augimą.
- Iš karto išneškite nupjautus stiebus. Ypač svarbu nepalikti avietyne stiebų su dėmėmis, įtrūkimais, pajuodavimais ar kitais galimų ligų požymiais.
- Atrinkite stipriausius jaunus ūglius. RHS rekomenduoja palikti maždaug šešis–aštuonis stiprius jaunus stiebus vienam augalui ir išdėstyti juos taip, kad tarp ūglių liktų maždaug 10 centimetrų tarpai. Labai silpnus, nulūžusius ar augančius toli nuo pagrindinės eilės ūglius galima pašalinti.
- Pririškite stiebus prie atramos. Riškite laisvai, kad storėjantis stiebas nebūtų suspaustas. Geriausiai tinka minkšta virvelė arba specialūs daugkartiniai augalų raiščiai.
Labai ilgų jaunų stiebų vasarą smarkiai trumpinti nereikėtų. Oregono valstybinio universiteto rekomendacijose pabrėžiama, kad eilėje palikti jauni ūgliai turi augti tiesūs ir nešakoti, nes nuo jų išsivystymo priklausys kito sezono derlius.
Atsargiai: remontantinės avietės genimos kitaip
Prieš genėdami būtinai įsitikinkite, kokias avietes auginate.
Vasarinės avietės pagrindinį derlių subrandina ant antramečių stiebų. Nuskynus uogas seni stiebai išpjaunami, o jauni paliekami kitai vasarai.
Remontantinės, arba rudeninės, avietės uogas paprastai augina ant tais pačiais metais išaugusių ūglių. Jeigu jos auginamos vienam gausiam rudens derliui, vasarą jų stiebų pjauti nereikia. Visi stiebai nupjaunami iki žemės augalams esant ramybės būsenoje – vėlyvą žiemą arba prieš prasidedant pavasariniam augimui. (University of Minnesota Extension)
Anot specialistų, kai kurios remontantinės avietės gali būti auginamos dviem derliams: nedideliam vasaros ir rudeniniam.
Tokiu atveju po vasarinio derliaus šalinami tik tie antramečiai stiebai, kurie jau baigė derėti, tačiau būtina nepažeisti jaunų ūglių, ant kurių dar tik formuojasi rudens uogos.
Jeigu avietės pradeda nokti tik rugpjūtį ar rugsėjį, tikėtina, kad jos remontantinės. Jeigu pagrindinis derlius buvo skinamas birželį ir liepą, greičiausiai auginate vasarines avietes.
Ką dar verta padaryti išgenėjus avietyną?
Pašalinę senus stiebus išravėkite piktžoles ir patikrinkite, ar atramos bei vielos nėra atsipalaidavusios. Dirvos giliai purenti nereikėtų, nes aviečių šaknys auga gana arti paviršiaus ir jas lengva pažeisti.
Jeigu žemė išdžiūvusi, avietes gausiai palaistykite, tačiau neleiskite vandeniui ilgai telkšoti aplink augalus. Per šlapioje, prastai drenuojamoje dirvoje didėja šaknų ir augalo pagrindo puvinių pavojus. (University of Minnesota Extension)
Dirvos paviršių galima uždengti kelių centimetrų sluoksniu subrendusio komposto, lapų ar kito organinio mulčio. Mulčias padeda ilgiau išsaugoti drėgmę ir slopina piktžoles, tačiau jo nereikėtų glausti tiesiai prie stiebų pagrindo. Minesotos universiteto rekomendacijose avietėms siūlomas maždaug 5–7,5 centimetro mulčio sluoksnis.
Didelės azoto trąšų dozės po vasarinių aviečių derliaus nėra automatiškai reikalingos. Tręšimą geriau planuoti pagal dirvožemio tyrimą, augalų būklę ir auginamų aviečių tipą, nes pagrindinės trąšų normos paprastai paskirstomos pavasarį bei pirmoje vasaros pusėje. (OSU Extension Service)
Dažniausia klaida gali kainuoti visą derlių
Didžiausia klaida – po uogų skynimo iki žemės nupjauti visą vasarinių aviečių eilę. Taip pašalinami ir jauni stiebai, kurie turėjo derėti kitą sezoną.
Tad taisyklė paprasta: vasarinių aviečių senus, jau derėjusius stiebus išpjaukite, o jaunus, žalius ir sveikus ūglius išsaugokite bei pririškite prie atramų. Viena valanda darbo vasaros pabaigoje gali padėti avietynui išlikti šviesiam, sveikesniam ir pasiruošusiam kitų metų derliui.
