Jei ne vijoklių išraityti ornamentai, pilko mūro sienos nykiai badytų akis ir gėlynai kieme vargu ar pajėgtų visiškai nukreipti nuo jų dėmesį. Laimei, vertikalias plokštumas galima apželdinti taip pat sėkmingai, kaip ir horizontalų žemės paviršių.
Sienų – lyg nebūta…
Vijoklius reikėtų susodinti šalia pastato sienos. Ir parūpinti atramų, į kurias jie galėtų kabintis arba jas apsivyti. Tai gali būti medinės grotelės arba metalinis tinklelis, pritvirtintas prie mūro. Kokia bus jų forma, tokį ornamentą augalai atkartos. Jį reikėtų derinti prie namo architektūros: vijokliai gali suželti taisyklingais stačiakampiais, pabrėžiančiais griežtą stilių, ar išvinguriuoti banguotomis linijomis ir suteikti jaukaus lengvumo. Augalai laikui bėgant tankiai suauga, tik iš pradžių jiems reikia vos vos padėti įsikabinti ir nukreipti taip, kad stiebtųsi į viršų, o ne driektųsi pažeme.
Yra įvairių teorijų apie tai, ar vijokliai kenkia pastato sienoms. Tačiau ir priemonių joms apsaugoti nestinga: pavyzdžiui, orinės augalų šaknys neįaugs į tarpus tarp plytų, jei pritvirtinsime tinklelį. Kita vertus, tiesa ir tai, kad vijokliai saugo pastatą nuo staigių temperatūros svyravimų ir drėgmės.
Svarbu atminti!
Kad vijokliai susipintų išraiškingais ornamentais, reikia nusiteikti kruopščiai ir nemažai dirbti. Ūgliai želia greitai, bet ne pagal mūsų norus, tad juos reikia nukarpyti, pakreipti atramų link, neleisti, kad apaugtų langą.
Gebenės.
Triskiaučiai vinvyčiai.
Konsultavo botanikė Teresė Jokšienė.
