Valstybinės žemės grobiku Lietuvoje galima tapti labai paprastai – tiesiog be Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimo prie ežero ar upės įsirengus nedidelį lieptelį. Liepto statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje, neturint galiojančio tarnybos sutikimo, laikoma savavališka statyba ir valstybinės žemės užėmimu, o pažeidėjui gresia bauda nuo 289 iki 579 eurų.
Panašu, kad tokių valstybinės žemės „grobikų“ šalyje yra nemažai, nes žmonės tiesiog nežino apie tokį reikalavimą, Statybos techniniame reglamente įteisintą 2010 metais.
Daugiau nei dešimt metų sodybą šalia upės turinti vilnietė Janina R. pasakojo, kad įsigytoje sodyboje nuo seno buvo nedidelis medinis lieptelis, kurį šiemet pakeitė nauju panašaus dydžio lieptu. Tačiau jai nė į galvą nešovė mintis, kad tokiems darbams pirmiausia reikėtų gauti valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimą.
Galima įrengti tik vieną lieptą
Pasak NŽT specialistų, statant lieptą valstybiniame vidaus vandens telkinyje, nepriklausimai nuo liepto dydžio, visais atvejais privaloma gauti NŽT sutikimą.
Sutikimų statyti laikinus nesudėtingus statinius (taip pat ir lieptus) valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose išdavimų tvarką reglamentuoja specialios taisyklės. Jos numato, kad asmuo gali statyti tik vieną laikinąjį nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje, besiribojančiame su nuosavybės teise valdomu ar naudojamu valstybinės žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai laikini nesudėtingi statiniai statomi valstybinio vidaus vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su rekreaciniu žemės sklypu.
Žmogus, pageidaujantis gauti sutikimą statyti lieptą, NŽT teritoriniam skyriui pagal vandens telkinio buvimo vietą turi pateikti prašymą, taip pat supaprastintą laikino nesudėtingo statinio projektą ir, jei žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, bendraturčių sutikimą.
Lieptas negali būti ilgesnis kaip 25 procentų toje vietoje esančiam vandens telkinio pločiui, bet visais atvejais – ne ilgesnis kaip 30 metrų.
Projekto reikia bet kokiu atveju
„Jei statybos leidimo lieptui įrengti ir nereikia, sutikimas jį statyti ir naudoti yra būtinas“, – kas svarbiausia, pabrėžia ir Ričardas Indrašius, laikinai einantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos Strategijos ir analizės skyriaus vedėjo pareigas.
Jis sako, kad, jei pagal savo išmatavimus lieptas priskiriamas I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, leidimo statyti tokį lieptą nereikia, išskyrus statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje ar vietovėje, o II grupės nesudėtingą statinį – miesto ir saugomoje teritorijoje.
Jei liepto aukštis yra mažesnis arba lygus dviem metrams, o koeficientas, – kuris apskaičiuojamas liepto plotą dauginant iš aukščio, pakelto kubu, – yra mažesnis nei 500, toks lieptas laikomas I grupės nesudėtingu statiniu. II grupei priskiriami inžinieriniai statiniai, kurių aukštis didesnis nei du, bet mažesnis nei keturi metrai, o koeficientas – didesnis nei 500.
Jei jūsų lieptas atitinka šiuos išmatavimus, nei statybos leidimo, nei projekto nereikia. Bet džiaugtis neskubėkite, nes bet kokiu atveju supaprastinto projekto reikia, norint gauti NŽT sutikimą.
Geriau žiemą, bet galima ir vasarą
Ir tik tuomet, kai sutikimas – rankoje, galima imtis darbų. Specialistai pataria lieptą ežere ar upėje įrenginėti žiemą, kai vanduo sukaustytas ledu, todėl polius kalti į dugną bus lengviau. Bet, jei svilinat karščiams, laukti žiemos nesinori, darbų galima imtis ir tuoj pat.
Vienas svarbiausių dalykų – pasirinkti tinkamą liepto aukštį virš vandens. Mat, tirpstant ledui vandens lygis kyla ir ledo luitai, jei konstrukcija bus per žema, ją gali užkabinti ir iškelti. Vandens lygis skirtinguose vandens telkiniuose kyla skirtingai, todėl tai įvertinus prie maksimalaus lygio dar patartina pridėti bent 10 centimetrų.
Liepto konstrukcijai tinkamiausi apvalūs arba keturkampiai metaliniai vamzdžiai. Žinoma, gamtai ir žmogui artimesnis medis, tačiau mediniai poliai nėra tokie patvarūs, be to, didelė tikimybė, kad juos iškels į medį įšalęs vanduo.
Jei ant liepto bus statoma pavėsinė ar suoliukai, specialistai pataria tose vietose įkalti didesnio skersmens vamzdžius. Polių sukalimo tankis turi būti ne didesnis, nei pusantro metro. Laikančius strypus reikia kalti tol, kol jie lenda į vandens telkinio gruntą. Prie laikančios konstrukcijos pagal visą perimetrą pritvirtinamas metalinis profilis, o priešingos pusės strypai tarpusavyje sutvirtinami skersiniais. Horizontalius skersinius profilius prie laikančiosios konstrukcijos galima pritvirtinti ir varžtais.
Maumedžio dangai lygių nėra
Sutvirtinus metalinį karkasą, ant jo dedamos medinės lagės, prie kurių kalama paviršiaus danga.
Specialistai sutaria, kad geriausia liepto danga – maumedžio lentos. Ši mediena tarnauja kur kas ilgiau, nei pušies ar eglės. Liepto paviršiui paprastai naudojamos lygios lentos, bet galima naudoti ir rifliuotas maumedžio lentas su grioveliais. Vienas minusas – sunkiau prižiūrėti, nes grioveliuose renkasi nešvarumai.
Koks turėtų būti liepto plotis? Toks, kad galėtų prasilenkti du žmonės. Tam turėtų pakakti pusantro metro pločio. Kad būtų patogu įlipti ir išlipti iš vandens, įrengiami laipteliai.
Toks lieptas – paprastas ir funkcionalus. Tačiau lieptas gali būti ir tikra pakrantės puošmena – su išplatinta aikštele, turėklais, suoliukais, pavėsinėmis ir šviestuvais. Kaip sakoma, viskas priklauso nuo poreikio ir piniginės.
