Tūkstantmečiais mediena vertinama kaip nuolat atsinaujinantis produktas: ūglys išauga į didelį medį, tada pamažu miršta ir veikiamas mikroorganizmų sutrūnija palikdamas derlingas puvenas, kurios padeda išaugti kitam medžiui. Medienos puvimas – biocheminis procesas, kurio metu mažėja medienos masė ir tūris, keičiasi spalva, silpnėja mechaninės savybės, kol mediena visiškai suyra. Šis procesas gali būti nutrauktas, kai sveikas medis nukertamas ir paverčiamas statybine mediena. Todėl mediena, kaip statybinė medžiaga, turi būti nuo jų apsaugota, nes negalima leisti suirti jūsų mediniam namui dėl aplinkos poveikio. Pateikiame 10 priežasčių, kodėl statybinė mediena turi būti impregnuota antiseptikais.
1. Neleidžia medienai supūti. Medienos – biologinės kilmės medžiagos – paskirtis yra labai įvairi: kuras, statybinė medžiaga, žaliava pramonei, maistinė medžiaga tam tikrų rūšių mikroorganizmams. Todėl ir reikalavimai jai skiriasi: vienokie reikalavimai keliami medienai, naudojamai baldams gaminti, kitokie – popieriaus pramonėje, dar kiti – statybose. Viena iš būtinų statybinės medienos naudojimo sąlygų – impregnavimas arba jos prisotinimas medienos antiseptikais. Pagal gamintojo naudojimo instrukcijas antiseptikais impregnuota mediena yra tvari, t.y. tarnauja ilgus metus.
2. Saugo nuo nepageidaujamų svečių. Neantiseptikuota mediena – ypač mėgstamas vabzdžių medgraužių patiekalas. Vabzdžiai pažeidžia medines namo konstrukcijas negrįžtamai per gana trumpą laiką, vėliau persimeta į kitas patalpas, baldus ir net kaimynų medinius namus. Antiseptiku impregnuotos medienos vabzdžiai negraužia, nes jiems tiesiog neskanu.
3. Saugo nuo alergijos. Pelėsiai yra patys nereikliausi medienos kenkėjai, jie patogiai įsikuria tose vietose, kur kaupiasi drėgmė, yra minimali oro apykaita. Pelėsiai neveikia medienos mechaninio atsparumo, tačiau ten, kur jie atsiranda, netrukus ima veistis medieną ardantys grybai. Be to, pelėsiai skleidžia į aplinką savo sporas, o žmogus, kvėpuodamas pelėsių sporomis užkrėstu oru arba per akis, odą, yra nuolat alergizuojamas, gali lengvai užsikrėsti įvairiomis sunkiomis ligomis. Labai svarbu nepradėti pelėsių valyti sausai, nes taip dar labiau išplatinamos jų sporas. Pelėsius nuo medienos efektyviai nuplauna ir sunaikina tam skirtos specialios cheminės priemonės.
4. Neleidžia augti grybams, ardantiems medieną. Šių biologinių parazitų, kaip ir paprastų valgomųjų grybų, yra daugybė rūšių, tačiau visi jie suardo medienoje esančią celiuliozę arba ligniną ir mediena praranda mechanines savybes. Dėl tokių pažeidimų ir mechaninių savybių pokyčių mediena neatitiks techninių sąlygų – ims trūkinėti sienos, linguoti perdangos ir stogas.
5. Impregnuotai medienai reikia mažiau priežiūros. Ruošiantis statyti rąstinį namą, būtina pasidomėti, kokios rūšies mediena bus naudojama, kokie jai keliami reikalavimai, kokiu metų laiku ji ruošta, koks jos drėgnis, kaip ji sandėliuojama ir ar buvo antiseptikuota. Būtent rąstų antiseptikavimas užtikrina, kad rąstinis namas ar kitas medinis statinys žymiai ilgiau atrodys estetiškai, reikės mažiau išlaidų jo priežiūrai, atnaujinimui, restauravimui.
6. Namas bus šiltas. Įvairių mikroorganizmų pažeista statybinė mediena praranda šiluminę varžą. Kad nereikėtų už šildymą mokėti daugiau, medieną būtina impregnuoti antiseptikais.
7. Neleidžia medienai judėti. Medienoje, kurią veikia saulės UV spinduliai ir drėgmė, temperatūrų svyravimas, vyksta ligninų skilimas. Ligninas, sudarantis trečdalį medienos, išskiria vandenyje tirpias, lietaus išplaunamas medžiagas. Pasekmė – mediena ima šiurkštėti, pilkėti, labiau traukti drėgmę, ji tai bringsta, tai traukiasi (liaudyje toks procesas vadinamas: „vaikšto, dirba“). Dėl to mediena labai greitai sutrūkinėja, o į įtrūkimus patenka papildomos drėgmės ir mikroorganizmų – biologinių medienos ardytojų. Tad namo rekonstrukcija – jau ne už kalnų.
8. Neverta nuodytis. Sovietiniais metais medieną mėgdavo impregnuoti dyzelinu („saliarka“), žalia nafta, naudota alyva ir panašiomis neaiškiomis atliekomis, kurių skleidžiami garai pamažu nuodydavo taip apsaugotame pastate gyvenčius žmones. Deja, ir šiais laikais tokiomis priemonėmis kartais pasinaudojama. Šiuolaikiniai antiseptikai – autorizuoti Europos sąjungoje, turintys griežtas naudojimo instrukcija – neabejotinai yra žymiai saugesni ir patikimesni.
9. Ekologiškas mąstymas. Antiseptikuota mediena ilgiau tarnauja, todėl nereikia taip dažnai atnaujinti ar perstatyti medinių pastatų, iškertama mažiau medžių. Mediena yra atsinaujinantis šaltinis, o impregnuota mediena prilygsta iškastiniams ištekliams ir juos pakeičia.
10. Taupo jūsų pinigus. Nesuprantantiems antiseptikų veikimo atrodo, kad jų nenaudodami sutaupys didelę dalį statyboms skirto biudžeto. Deja, viskas yra kaip tik atvirkščiai. Pavyzdžiui, praėjus keleriems metams nuo namo eksploatacijos pradžios, per grindjuostes ar kitas apdailos medžiagas – gipso kartoną, tinką – išlenda pirmieji pelėsiai ar grybai. Tai rodo, kad buvo nesilaikoma konstrukcinių reikalavimų arba buvo naudojama drėgna neantiseptikuota mediena, sudėtos drėgnos šiltinimo medžiagos, montavimas vyko drėgnu oru.
Jeigu namo sąmatinė vertė yra apie 400 000 Lt ir racionaliai naudojamos medienos apsaugos priemonės, tai medienos apsaugai reikia skirti apie 2000 Lt arba 0,5 proc. visų išlaidų. Tai nedidelė suma statančiajam namą, tačiau suteikiama ilgalaikė garantija gyventi sveikame, be pelėsių ir grybų skleidžiamų toksinų ir kvapo, be palaipsniui pūvančios medienos, užkrečiančios ir kitas medžiagas, name. Namą, pastatytą iš antiseptikuotos medienos, reikia atnaujinti kur kas rečiau, todėl sutaupomi pinigai remontui ir rekonstrukcijai.
