Už lango – apsnigtas kiemas: didžiulės pusnys, slidūs takeliai ir nuo lietvamzdžių nutįsę varvekliai. Pati gamta signalizuoja, kad metas pasirūpinti savo komfortu. Tradiciškai imame į rankas kastuvą, pasiimame šluotą varvekliams daužyti ir patraukiame link barstomojo smėlio atsargų. Tačiau šiais laikais, kai esame apsupti technologijų, gali iškilti klausimas, ar jos negali įžengti ir į mūsų užpustytą kiemą? ManoNamai.lt kalbinti pašnekovai pasakoja apie technologijas, palengvinančias žmogaus darbą valant kiemą žiemos metu.
Sniego valytuvai. Jie, žinoma, nėra nematyta naujovė, tačiau daugelyje kiemų greičiau pamatysite žmogų, kasantį sniegą kastuvu, nei stumiantį sniego valytuvą. Tačiau kada racionalu įsigyti sniego valytuvą?
„Sniego valytuvo pasirinkimas praktiškai priklauso nuo Jūsų pajamų ir Jūsų laiko – galbūt vietoj ilgai trunkančio sniego valymo rankiniu būdu, tuo metu dirbdami savo tiesioginį darbą uždirbsite pinigus, praleisite tą laiką su šeima ir panašiai. Kitas argumentas, dėl ko žmonės įsigyja sniego valytuvus yra sveikatos taupymas. Kasdami sniegą sniego valytuvu, o ne kastuvu, būsite žvalesni ir nesiskųsite skaudančia nugara ar nušalusiomis galūnėmis, taip sutaupydami pinigų, kuriuos išleistumėte vaistams“, – pasakoja Kastytis Kasperavičius, įmonės „RP dalys“ vadovas.
Valytuvus galima skirstyti į dvi rūšis – vienos ir dviejų pakopų. Vienos pakopos valytuvai tuo pačiu sraigtu ir kasa, ir meta sniegą, o dviejų pakopų – vienu sraigtu kasa, o kitu meta sniegą. Vienos pakopos valytuvai yra mažesnio galingumo, o dviejų pakopų – vidutinio ir didesnio galingumo valytuvai, kurie sugeba nukasti daugiau sniego ir numesti jį kur kas toliau.
Taip pat skiriasi ir jų naudojamos energijos rūšis. Jie gali būti varomi elektra ar benzinu. Elektriniai sniego valytuvai yra mažesnio galingumo, pritaikyti mažesniems plotams netoli namų, tiek kiek pasiekia elektros laidas. Benzininių sniego valytuvų modelių gama kur kas platesnė – nuo silpnų ir vidutinių iki labai galingų.
„Elektrinių modelių sklandžiam darbui reikia užtikrinti kokybišką laidą, pritaikytą darbui lauke. Elektros energijos padavimas turėtų būti be trukdžių, pavyzdžiui, įtampos šuolių ir, savaime suprantama, didelių sniego pusnių su elektriniu sniego pūstuvu, nesitikėkite nuvalyti. Benzininiams sniego valytuvams svarbiausia pagal gamintojo rekomendacijas nustatytais intervalais keisti alyvą, pilti kokybišką kurą ir valyti tik plotus, kuriuose po sniegu nėra pašalinių kliūčių galinčių sugadinti sniego valytuvą“, – teigia pašnekovas.
Sniego valytuvai taip pat gali turėti pagalbinių funkcijų, palengvinančių darbą. „Šildomos rankenos padės nenušalti rankų darbo metu, žibintas padės dirbti tamsiu paros metu – žiemos rytai ir vakarai kaip tik tokie ir yra. Didesni ratai su grubesniu protektoriumi leidžia lengviau įveikti sniegą, elektrinis starteris leis nenaudojant fizinių pastangų šaltą žiemą užvesti variklį. Valytuvai su elektriniu sniego išmetimo vamzdžio reguliavimu sutaupys laiko ir jėgų, kai norėsite pakeisti metimo kryptį“, – pasakoja K. Kasperavičius.
Vis dėlto, lyginant su vieno žmogaus kasančio kastuvu galia, valytuvo atveju sąnaudos yra apčiuopiamesnės. „Kuro ir energijos sąnaudas sunku nustatyti, nes jas lemia oro sąlygos, kasamo sniego gausumas, drėgnumas ir panašiai. Valydami purų, poros centimetrų storio sniegą sąnaudų praktiškai nepajusite, o kasdami šlapią trisdešimties centimetrų storio sniego dangą jos pasijaus“, – teigia pašnekovas.
Apsauga nuo latakų užšalimo. Lietvamzdžiuose įdiegtos elektrinės sistemos gali padėti užtikrinti, kad vandens latakai žiemą neužšals, tad jums, visų pirmiausia, nereikės numušinėti varveklių. Vis dėlto, įmonės „Comfort Heat“ atstovas Bronius Urbonas teigia, kad pirminis aspektas yra ne tiesioginis varveklių pavojus žmonėms, tačiau užšalantis vanduo pačiuose latakuose – jis su laiku savo svoriu gali laužyti vandens nutekėjimo sistemas, dėl ko vamzdžius po sezono gali prisieiti keisti.
Kad būtų lengviau numatyti, ar tokia sistema jums gali būti reikalinga, reikėtų atsižvelgti į du veiksnius. Pirmiausia – kiek sniego gali susikaupti ant jūsų stogo. „Pusmetris sniego jau reiškia tikimybę, kad susidarys dideli varvekliai. Taip pat, jei namo palėpėje gyvenama, joje paprastai palaikoma teigiama temperatūra. Kada ant stogo laikosi sniego danga, dalis šilumos iš palėpės šildo jos apačią, taip susidaro vanduo, jis teka stogo šlaitu, pradeda kauptis latakuose ir netgi ant sienos. Tuomet viskas užšąla“, – pasakoja pašnekovas.
Įrengus sistemą, latakuose įmontuojami kabeliai, termostatas bei kritulių matuoklis – kada latake atsiranda drėgmės, automatiškai duodamas nurodymas įjungti šildymą, kuris veikia tol, kol drėgmės lygis pasiekia normalų. Prietaiso veikimą lemia du faktoriai – drėgmė ir temperatūra. Net ir esant didelei drėgmei, sistema neįsijungs, jeigu oro temperatūra nesieks reikiamos. Tai patogu, kadangi nereikia baimintis, kad lietingą vasaros mėnesį sąskaita už elektrą išaugs – jeigu nėra reikiamos temperatūros, sistema neįsijungs.
Vis dėlto, vienas svarbiausių dalykų yra ekonomiškumas. Galia į vieną latako metrą gali siekti apie 36 vatus, tačiau svarbiausias kriterijus yra tai, kiek laiko sistema veikia. „Tai priklauso nuo oro sąlygų – kiek kritulių iškrinta per metus, ir kiek drėgmės būna. Iškrinta daug – sąnaudos didelės, nedaug – sąnaudos mažos. Sniego kiekis net ir tame pačiame mieste gali būti skirtingas“, – teigia B. Urbonas.
Sniego ir ledo tirpinimo sistema. Panaši sistema gali būti pritaikyta ir kiemui – elektriniai kabeliai gali šildyti kiemo plotą, takus, laiptus „Pagrindinis aktualus dalykas yra laiptai, šiuo atveju sistema sumontuojama po plytelėmis. Tiesa, jas reikėtų montuoti arba atnaujinant senus laiptus, arba įrengiant naujus, nes bet kokiu atveju, ant jau užklijuotų plytelių sistemos neįrengsite.
Pagrindinis principas taip pat yra drėgmės ir temperatūros matavimas – kada paviršius užšąla, sistema jį šildo. Taip pat gali būti šildomi įėjimai, įvažiavimai – tik vėžė arba visas plotas. Kitais atvejais šildant nuo paviršiaus pakeliamas sniegas, galima jį lengviau nusikasti. Kabelių sistemos galia gali siekti iki 300 vatų į kvadratinį metrą“, – pasakoja pašnekovas.
Šios sistemos privalumu pašnekovas įvardija, ne tik saugumą – sumažėja paslydimo tikimybė, tačiau ir laiko taupymą. „Elektra šildomos sistemos yra aktualios tuo, kad taupo dirbančio žmogaus valandas, o tokio žmogaus valanda kainuoja daug. Jam nebereikia galvoti, kada eiti kasti sniegą, barstyti druską ar smėlį ant laiptų – galima skirti laiko sau“, – teigia B. Urbonas. Jis taip pat pataria tokį šildymą įsirengti tiems, kurie turi įvažiavimus į kiemą su dideliais nuolydžiais.
Pašnekovas taip pat teigia, kad išbandytas takelių barstymas druska, siekiant sutaupyti laiko, nėra gera išeitis. „Druska turi vieną minusą – ji ardo paviršius, ir dangą kas kažkiek laiko reikia keisti. Antra – teks įsteigti papildomą etatą, kad ta druska nuolatos ir laiku būtų barstoma“, – pastebi pašnekovas.
