Pavėsinga vieta sklype dažnai laikoma trūkumu: ten neįrengsi nei daržo lysvių, nei šiltnamio, nei ryškaus gėlyno. Bet nenurašykite pavėsio – ir tokią vietą galima paversti jaukia, ypatinga, pilna paslapčių ir atradimų. „Garden Style“ konferencijos lektoriai pataria keletą būdų ypatingam kampeliui sukurti ir keletą augalų, kuriuos galite tam panaudoti.
Pavėsis – vieta sau
Paskirkite pavėsio kampelį savo malonumui. Dažniausiai šiaurinėje namo pusėje, kur karaliauja pavėsis, įkurdinama pašiūrė įrankiams, malkinė, komposto dėžė. Tolimesnis kampas dažnai lieka visai neišnaudotas, tiesiog apkraunamas nereikalingais daiktais, senais įrankiais, likusiais nuo statybų ar remonto reikmenimis, kurių neva kažkada prireiks. Tačiau tokia atoki vietelė, pasislėpusi už namo, po senu medžiu arba prie didelių krūmų, gali tapti jaukiu kampeliu, kuris skirtas tik jums.
Tokiam ypatingam kampeliui visai nereikia daug vietos – pirmai pradžiai pastatykite suoliuką arba patogų lauko krėslą, tada pabandykite prisijaukinti jį. Išgerkite arbatos, paskaitykite knygą, perverskite sodo žurnalą, jei visą rytą rinkote uogas, pasnauskite pokaičio miego, arba tiesiog pasimėgaukite glostydami savo katę.
Jei mėgstate kompaniją, pastatykite šalia antrą kėdę. Tokia pavėsinga vieta gali būti tobula rytinei kavai arba šaltos giros stiklui karštą vasaros dieną. Vaikams tokie atokūs kampeliai taip pat labai patinka. Didelėje erdvėje galima žaisti gaudynių ar futbolą, o tokiose slaptose vietose atsiskleidžia vaikų fantazija ir kūrybiškumas. Ten vaikai gali susikurti savus žaidimus ir net savus pasaulius. Ir visa tai tiesiog jūsų kieme.
Dizainerių kurtuose soduose taip pat dažnai galima išvysti atokų suoliuką. Toks paprastas sprendimas gali suteikti naują impulsą nenaudojamai pavėsingai vietai.
Ko reikia jaukumui sukurti
Privatumo atviroje erdvėje nesukursite, todėl verta pabandyti įdarbinti tą užmirštą kampelį, kurį turite savo sklype. Kuo jis atokesnis ar bent jau ne iškart pamatomas, tuo jis įdomesnis, paslaptingesnis. Kartais tereikia pastatyti suoliuką, atsuktą į visai kitą pusę negu įprasta, ir atrasite naują savo aplinkos matymo kampą, sukursite tarsi naują kambarį.
Kad kampelis būtų jaukus, visų pirma reikia augalų. Veja pavėsyje augs prastai, nuolat kovosite su samanomis (ir jos šią kovą vis tiek laimės), tad veja gali būti, bet ji tikrai nebūtinas elementas. Tuo labiau kad veja yra plokštuma, todėl ji nesukuria apgaubimo, pasislėpimo efekto.
Privatumo suteikia vertikalūs elementai, o jaukumo ir gamtiškumo – augalai. Kraštovaizdžio architektė Sandra Kanapeckaitė pataria: „Jei pavėsis krenta ne nuo medžių, o nuo pastato, verta pasodinti kelis medžius: medlievą, cūgą, cercį, trakinį klevą.“ Nepamirškite ir vijoklinių augalų, pavyzdžiui, laipiojančiosios hortenzijos.
Dalis jaukumo ir malonumo – patogus baldas. Pasirinkite tokį, kas jums suteiks komfortą: patogią kėdę, supamąjį krėslą, ergonomišką suoliuką, sėdimąjį pakabinamą hamaką.
Norint sukurti paslaptį ir atradimo efektą, specialistė sako, kad kartais net ir baldo nereikia. Užtenka meninio akcento ir nežymios užuominos, kaip jį surasti – takelio ar neapželdinto, mulčiuoto ploto. O gal subtilaus apšvietimo: „Sulyginčiau tai su žiedu, kurio reikia paieškoti. Tegul tai būna jūsų paparčio žiedas – privatus atskiras kampelis su jūsų paslaptimi, apgaubta augalų“, –teigia kraštovaizdžio architektė.
Paparčiai yra bene tinkamiausi tam augalai. Ne tik dėl palyginimo su paparčio žiedo paslaptimi. Papartis – miško augalas, puikiai augantis namo pavėsyje, net jei dirva ten nederlinga ir greitai išdžiūstanti.
Paparčiai – augalai jaukiam pavėsio kampeliui
Ne šiaip sau paparčiai buvo paminėti – tęsiame konferencijos „Garden Style“ – lektorių rekomendacijas apie neįvertintus ar pamirštus augalus, kurie dabar galėtų būti karščiausias mados klyksmas. Ne vienas garsus Europos aplinkos dizaineris sodus kuria su paparčiais. Pavėsį mėgstantys augalai dažniausiai žydi baltais ar šviesiais neryškiais žiedeliais, todėl visas grožio efektas dažniausiai sukuriamas lapais. Čia paparčiai nepakeičiami: jie išraiškingi, įdomūs ir puošnūs.
Jei dirva humusinga, dažniausiai drėgna, paparčių grupes S. Kanapeckaitė pataria formuoti mažesnes, ne mažiau vietos skiriant kitiems miško augalams: plautėms, raktažolėms, kvapiesiems pelėžirniams, žibuoklėms. Jei dirva sausa – paparčius pasirinkti kaip dominuojančius, papildyti melsvėmis, geltonžiedžiais šalmučiais.
Paparčiai yra tipiškas miško gyventojas. Tačiau iš miško jų nekaskite – sugadinsite natūralią paklotę, o sau pridarysite daugiau vargo. Paparčiai gali sparčiai daugintis, tad gali tekti juos nuolat tramdyti. Neverta to daryti, nes dabar išveista daug gražiausių paparčių kultivarų, kurie jaukų kampelį pavers dar įdomesniu.
Kelminis papartis (lot. Dryopteris filix-mas) auga mūsų miškuose ir krūmuose, dažniausiai pavėsingesnėse ir drėgnesnėse vietose. Kultivaras ‘Barnesi’ puikiai auga ir sausose dirvose. O lapai daug statesni, siauresni ir grakštesni nei rūšinio.
Paprastasis blužniapapartis (lot. Athyrium filix-femina) auga mūsų drėgnuose miškuose, krūmuose. Kultivaras ‘Lady in Red’ šiek tiek žemesnis nei rūšinis, vos 45-75 cm aukščio, lapai šviesesni, o stiebai burgundiško raudonio spalvos. Plinta rizominėmis šaknimis, todėl ilgainiui suformuoja nepertraukiamą monokultūrinį želdyną. Geriausia drėgna dirva.
Paprastoji šertvė (lot. Polypodium vulgare) auga mūsų miškuose, šlaituose, prie kelmų ir medžių kamienų, dolomito atodangose. Jų augimvietes nesunku imituoti ir sode, tereikia fantazijos: puikiai tiks mikrokalvoms, plyšiams akmeninėje tvoroje, šlaitui apželdinti.
Paskirkite pavėsingą vietą ne praktiškiems ir nuobodiems dalykams, o sau, savo atokvėpiui, paslaptims ir atradimams.
