Medžių balinimas jau seniai tapo pavasario talkos simboliu. Tradiciškai po visų tvarkymosi darbų išnešami kibirai su kalkėmis. Sniego baltumo medžių kamienai byloja, kad darbai baigti. Nenuostabu, kad daugelis medžių balinimą laiko išskirtinai dekoratyviniu darbu, nors iš tikrųjų tai itin svarbu medžio gyvenime.
Ar reikia balinti medžius?
Norint suprasti medžių balinimo prasmę, reikia pasakyti kelis žodžius apie medžio žievę, kuri šiaip jau ir yra balinama. Žievė medžiui – kaip oda žmogui, kuri apsaugodama visus vidaus organus pirmoji susiduria su visomis nepalankiomis išorės sąlygomis. O jų nemažai: didelis temperatūros svyravimas, šaižus vėjas, saulėkaita ir stiprūs šalčiai, graužikų dantys ir kenkėjai, o ir patys žmonės, įpratę po medžiu sukurti laužą ar išraižyti jo žievėje nemirtingą savo vardą.
Žievė nudega saulėje ar apšąla, darosi grubi ir skeldėja, serga ir atsisluoksniuoja. Kas iš mūsų nematė, kaip skiriasi jauno sodinuko lygi žievė ir seno medžio sugrubusi žievė? O kuo baigiasi odos trauma, taip pat visi žino – liga. Į organizmą patenka infekcijos ir kenkėjai, jis nusilpsta, medis pirmiau laiko pradeda vysti ir žūsta.
Todėl medžio žievę būtina apsaugoti. Štai tam ir skirtas balinimas, kuris:
- apsaugo medžio žievę nuo nudegimų – žiemos ir ankstyvo pavasario, kai nuo saulės apsaugančios lapijos dėl natūralių priežasčių paprasčiausiai dar nėra;
- apsaugo nuo temperatūros svyravimų, vadinasi, užkerta kelią žievės trūkinėjimui;
- padeda apsaugoti nuo vabzdžių-kenkėjų, kurių lervos glaudžiasi žievėje.
Todėl medžių balinimą vertinti kaip grynai dekoratyvų veiksmą – klaidinga. Daugiametė sodininkų patirtis vienareikšmiškai byloja, kad tai veiksminga apsauginė priemonė. Balinti būtina ir brandžius medžius, ir visiškai jaunus.
Ar reikia balinti jaunus medelius?
Nemažai sodininkų įsitikinę, kad jaunų medelių balinti negalima, nes tai gali nudeginti jautrią žievę. Be to, taip spaudžiamas kamienas, dėl ko užkertamas kelias žievės sustorėjimui. Ar tai tiesa?
Kaip ir visada, problema turi dvi puses. Jokių abejonių, didelė kalkių koncentracija kenkia jaunai žievei, tačiau to galima išvengti. Du kartus sumažinkite kalkių kiekį, pasinaudokite emulsiniais ar akriliniais dažais. Tačiau visiškai nebalinant saulės nudeginimai ir šalnos medžiui padarys kur kas didesnę žalą nei galimai pakenks kalkės.
Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į medelyne išaugusius sodinukus. Dažniausia jie ten auga tankiai susodinti ir negauna daug šviesos. Kai tokį medį pasodiname sode, jis patenka į atvirą erdvę ir žievę lengvai nudegina saulė. Todėl jauniems medžiams balinimas tiesiog būtinas, ypač jeigu jie sodinami rudenį.
Kada balinti?
Patyrę sodininkai rekomenduoja sode esančius medžius balinti du kartus, o kartais netgi tris. Pagrindinis balinimas turėtų būti rudenį, jis atliekamas spalio arba lapkričio mėnesį. Pavasarinis – tai pakartotinis, atnaujinantis balinimas, kuris atliekamas vasario mėnesį arba kovo pradžioje. Trečias balinimas turėtų būti atliekamas vasaros viduryje.
Pats veiksmingiausias yra rudeninis balinimas, kuris daromas spalio arba lapkričio mėnesį. Jeigu medžiai balinami tik pavasarį, paprastai tai jau pavėluotas balinimas.
Medžiui pavojingiausios saulėtos vasario ir kovo dienos. Dienomis nebalintas tamsus kamienas po vasario saule įšyla iki 9-11 laipsnių šilumos, o tokios temperatūros pakanka, kad medis nubustų ir pradėtų judėti sula. Naktimis temperatūrai nukritus iki minus 10 laipsnių Celsijaus, sujudinta sula elementariai užšąla. Taip pažeidžiami medžio audiniai – susiformuoja šalčioplaišos, kurios primena ilgus įtrūkimus žievėje.
Balta kalkių spalva atmuša saulės spindulius ir neleidžia kamienui įšilti iki temperatūros, kai medis pažadinamas. Be to, nubalintas medis ir pavasarį nubus šiek tiek vėliau, kas greičiausiai jį apsaugos nuo pavasario šalčių – žydėti jis pradės jau po šalnų.
Jeigu rudenį nubalinti medžių nepavyko, vasario mėnesį būtina padaryti tai iškart, kai tik leis temperatūra. Nereikia laukti balandžio mėnesio talkų, nes tokiu atveju procedūra išties atliks tik dekoratyvinę funkciją. O jeigu rudenį medžius nubalinote, pavasarinio atnaujinimo galima imtis ir vasarį, ir kovą, ir pirmosiomis balandžio dienomis – kada tam rasite laiko.
Trečią balinimą atlikti nėra būtina, ypač jeigu medžiai nubalinti geros sudėties kalkių mišiniu, kuris puikiai laikosi iki metų. Vis dėlto, jeigu jį nuplovė lietus ar kalkių sluoksnis apsilupo, patariama balinti ir trečią kartą.
Kaip balinti medžius?
Pats dažniausias klausimas medžių balinimo tema – iki kokio aukščio balinti? Patyrę sodininkai pataria: visą kamieną nuo šaknies kaklelio iki pirmųjų šakų, plius apatines šakas iki trečdalio jų ilgio (daugelis balina net iki pusės šakos ilgio).
Kaip sakoma, jei jau saugoti, tai saugoti. Iš esmės, būtų neblogai nubalinti visą medį, tačiau tai daug darbo reikalaujantis ir nepigus užsiėmimas, nors tokių atvejų irgi pasitaiko. Medžiai balinami įvairiais mišiniais: kalkių skiediniu, vandens emulsiniais ar kitokiais dažais.
Svarbu, kad kamieno paviršius būtų baltas, kad balinamasis mišinys leistų žievei „kvėpuoti“ ir kaip galima ilgiau nenusiplautų. Tam į balinimo mišinį dedamos medžiagos, kurios užtikrina jo prilipimą prie kamieno (tai gali būti molis, pienas, ūkinis muilas, kazeino klijai arba PVA klijai).
Belieka pridurti, kad balinti medžius reikia esant sausam orui, kad balinimo mišinys gerai išdžiūtų ir prisitvirtintų prie kamieno. Ir būtina atlikti šį darbą kruopščiai, nieko nepraleidžiant.
Dabar vasaris ir kaip tik atėjo metas tradicinėms abejonėms: „Balinti ar nebalinti – štai koks klausimas“. Ir tai tas retas atvejis, kai atsakymas į klausimą vienareikšmiškas – balinti būtina! Ir artimiausiu metu. Tada gražią saulėtą pavasario dieną mintyse save pagirsite, kad jūsų medžiams neteks kentėti dėl ilgų, saulės nudegimų ir šalčioplaišų.
