Teisingai parinkta, suprojektuota ir įrengta nuotekų sistema apsaugos nuo daugybės nemalonių problemų: blogo kvapo namuose ir kieme, užsikimšusių vamzdžių valymo ar aplinkosaugininkų baudų.
Šiandien lauko tualetas mažai ką betenkina. Individualiame name paprastai įrengiami du ar net trys sanitariniai mazgai (pavyzdžiui, vienas dušas ir tualetas pirmame aukšte, o vonia ir kitas tualetas – antrame), o dar skalbyklė, indaplovė, virtuvės kriauklė… Turint galvoje tai, kad kiekvienąkart nuleidžiant tualeto vandenį sunaudojama 6 l tyro giluminio gręžinio vandens, susidaro tikrai nemažas nuotekų kiekis.
Paprastai individualūs namai statomi atokiau nuo miestų kanalizacijos tinklų ir prisijungti prie miesto valymo įrenginių būna techniškai neįmanoma arba per brangu. Tad klausimas – kokią nuotekų sistemą įsirengti – aktualus kiekvienam šiuolaikinio individualaus namo statytojui.
Nuotekų sistema namo viduje
Namo viduje nuotekų sistemą sudaro kanalizacijos ir ventiliacijos vamzdžiai bei vandens gaudyklės. Paprastai visos namuose susidarančios nuotekos patenka į pagrindinį vertikalų vamzdį, kuriuo pašalinamos iš namo. Tekėdamos ir pakliuvusios į rezervuarą nuotekos išskiria dujas, kurios yra blogo kvapo, gali sukelti įvairių ligų, o kartais gali būti net sprogios. Todėl sistemoje būtina įrengti izoliuotą ventiliacijos angą (geriausiai ją išvesti namo stoge), per kurią susidariusios dujos galėtų išeiti.
Taip pat sistemoje turi būti įrengtos vandens gaudyklės, kurios užkirs kelią dujų patekimui į namus. Patartina pasirūpinti, kad nuotekų sistemoje būtų įrengti filtrai ir valymo angos užsikimšusiai kanalizacijai valyti. Ilgą laiką kanalizacijai naudoti ketiniai ir geležiniai vamzdžiai, kurie ne tik rūdija, bet ir gali sukelti galvaninius procesus, kai cheminė energija paverčiama elektros energija. Šiuolaikinėje statyboje dažniausiai naudojami plastikiniai vamzdžiai, kurie yra pigesni, lengviau montuojami, bet ne mažiau patvarūs. Jungiant vamzdžius turėtų būti formuojamas 1–2 % nuolydis. Jei nuolydis mažesnis, skysčių tekėjimas sulėtėja dėl nusėdusių kietųjų dalelių.
Reikėtų vengti vamzdžius jungti stačiu kampu, o jei kitos išeities nėra ir staigus posūkis (45–90 laipsnių) yra būtinas, vamzdžius reikėtų montuoti didelio spindulio alkūnėmis. Ten, kur nuotekos negali tekėti natūralia tėkme (pavyzdžiui, iš namo rūsyje įrengtos skalbyklos arba sanitarinio mazgo), įrengiamos nuotekų siurblinės. Nuotekų siurbliai pakelia nuotekas iki pagrindinio vamzdžio, kuriuo jos patenka į nuotekų rezervuarą.
Daugelį nuotekų sistemos problemų galima išspręsti išmoningai projektuojant. Pavyzdžiui, išnaudojus sklypo reljefą – nuotekų rezervuarą suprojektavus žemiau namo rūsyje įrengto sanitarinio mazgo, nuotekos tekės natūraliai ir nereikės pirkti brangaus nuotekų siurblio.
Nuotekų sistemų rezervuarų tipai
Kai kurie tautiečiai mėgsta pagudrauti – išleidžia visai nevalytas ar pusiau išvalytas nuotekas į aplinką. Pavyzdžiui, vietoje projekte numatyto vieno sandaraus šulinio įrengiami du, vienas kurių su kiauru dugnu. Tačiau reikia žinoti, kad taip elgiantis ne tik galima sulaukti aplinkosaugininkų baudų (o jos pastaruoju metu vis didėja), bet ir užteršti savo gyvenamosios aplinkos gruntinius vandenis (jie apsivalys tik per labai ilgą laiką). Šiandien yra žinomi du legalūs nuotekų šalinimo variantai:
1)sumontuoti sandarų nuotekų rezervuarą, kurį periodiškai reikės išsiurbti ir jo turinį specialiu automobiliu išvežti į artimiausią stambų nuotekų valymo įrenginį;
2)sumontuoti nuotekų valymo įrenginį ir išvalytą vandenį leisti į aplinką ar sugerdinti į gruntą.
Kurį variantą pasirinkti, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pavyzdžiui, sandarus šulinys atsieina pigiau nei autonominis valymo įrenginys, tačiau reikia išsiaiškinti, kur yra artimiausias nuotekas priimantis valymo įrenginys ir ar apsimokės transportuoti nuotekas, tarkime, 20–30 km. Renkantis nuotekų sistemos tipą didelę reikšmę turi ir suvartojamų nuotekų kiekis. Pavyzdžiui, jei statote sodybą, kurioje lankysitės tik savaitgaliais ir sunaudosite 0,5 kub. m nuotekų per mėnesį, visiškai užteks sandarios talpyklos iš gelžbetoninių rentinių. Ją išvežti kartą per metus kainuos iki kelių šimtų litų.
Tačiau jei name gyvenate nuolatos, geresnis variantas bus nedidelis, bet veiksmingas valymo įrenginys, iš kurio kartą ar du per metus reiks tik nusiurbti perteklinį dumblą, o išvalytu vandeniu galėsite laistyti gėles. Labai svarbu, koks Jūsų sklype gruntas, ar giliai yra paviršiniai vandenys – kartais sudėtinga išleisti išvalytą vandenį iš valymo įrenginių. Tad pirmas žingsnis renkantis nuotekų valymo sistemą – atlikti geologinius sklypo tyrimus.
Paprasčiausi – nuotekų šalinimo įrenginiai
Dažniausiai tai tiesiog šulinys iš gelžbetoninių rentinių, įleistų į žemę. Šulinio dugne dedama betoninė plokštė, tarpai tarp rentinių sandariai užglaistomi. Rezervuaras bitumuojamas, o jeigu gruntas šlapias, klojami ir du sluoksniai ruberoido ar kitos hidroizoliacinės medžiagos. Šulinio dangtyje turi būti paliktos ventiliacijos angos, o aplinkui įrengta betoninė nuogrinda. Pagal įstatymą aplink išgriebimo duobę 10 m spinduliu turi būti suformuota apsauginė zona. Kartais išsiurbiamiems nuotekų rezervuarams naudojamos ir metalinės talpyklos, tačiau jos nėra ilgaamžės, nes rūdija.
Didesnei šeimai gali prireikti 10 kub. m ir didesnio nuotekų kaupimo rezervuaro. Šio tipo nuotekų šalinimo sistema dažniausiai pasiteisina, kai individualiame name gyvenama ne nuolat ir nesusidaro didelių nuotekų kiekių. Tokių įrenginių nereikia nuolat prižiūrėti – pakanka tik stebėti, kad nepersipildytų, jie nėra jautrūs nuotekų kiekio svyravimams, o įrengimas palyginti nebrangus.
SVARBU! Už tinkamą ir saugų vietinių nuotekų šalinimo įrenginių eksploatavimą ir jų turinio tvarkymą atsako jų savininkas arba naudotojas. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai arba naudotojai, prieš pradėdami eksploatuoti įrenginius, privalo su nuotekų vežėju sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį. Kas ketvirtį nuotekų vežėjai privalo Vilniaus miesto nuotekų sistemą eksploatuojančiai įmonei ir savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui pateikti raštišką ataskaitą apie nuotekų, surinktų ir toliau apdoroti perduotų per praėjusį ketvirtį, kiekį, nurodyti nuotekų turėtojus, kurie netvarkė nuotekų per pastaruosius 6 mėnesius.
