Norint apsaugoti namą statomą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje, labai svarbu įrengti drenažą, kuris surinkdamas vandenį, nusausintų teritoriją. Tie, kurie to nepadarė statydami namą, bet nebegali pakęsti pelkę primenančio sklypo, gali tai padaryti ir vėliau. Įrengtas drenažas padės apsaugoti namo pamatus bei rūsį nuo vandens pertekliaus keliamų problemų.
Kodėl yra reikalingas drenažas?
Drenažinė sistema yra reikalinga tuose sklypuose, kur gruntinio vandens lygis yra aukštas, susilyginantis su paviršiniu vandeniu, nes aukštas vandens lygis kelia problemų tiek namui, tiek sodui, tiek daržui. Taip pat ši sistema paprastai yra labai reikalinga tiems, kurie statydami namą su rūsiu aptinka daug gruntinio vandens.
Nuolatinė drėgmė pirmiausia daro neigiamą poveikį pastatui (rūsiui, požeminiui garažui, pamatams). Ji gali pradėti ardyti betonines konstrukcijas, kauptis betono porose ir užšalti. Taip pat name, kurio vietoje yra pastovūs aukšti gruntiniai vandenys, dažnai drėksta rūsio sienos, jei nėra įrengta hidroizoliacija.
Toks sklype susikaupęs vanduo neleidžia sodinti kai kurių augalų rūšių. Pavyzdžiui, daugumai medžių ir vaismedžių nepatinka drėgmė ir jie tokioje vietoje gali neprigyti. Drėgmės nemėgsta tiek obelys, tiek slyvos, tiek vyšnios. Ant medžio kamieno atsiradęs pelėsis gali būti ženklas, kad žemėje yra per daug drėgmės.
Ko reikia imtis prieš įrenginėjant drenažą?
Prieš imantis bet kokių darbų, pirmiausia reikia ištirti drėgmės kiekį ir išsiaiškinti, kodėl sklype yra padidėjęs drėgmės lygis. Priežastys gali būti gan įvairios, pavyzdžiui: didelis kritulių kiekis, sumažėjęs vandens garavimas, paviršinio vandens sutekėjimas, vandens iš netvarkingų rezervuarų, vamzdynų sutekėjimas arba aukštai esantis gruntinis vanduo. Kitas svarbus aspektas, kurį turite išsiaiškinti –
kokios yra sklypo grunto savybės (koks yra jo pralaidumas, kokie yra jo sluoksniai). Taip pat svarbu išnagrinėti topografinę sklypo nuotrauką dėl nuolydžių ir pakilimų. Tada reikia nustatyti plotus iš kurių vanduo patenka į sklypo teritoriją ir kartu nustatyti vietas, kurių nereikia sausinti. Atlikus šiuos tiriamuosius darbus, ateina metas sklypo plane suplanuoti vietas, kurios bus užklotos drenažo sistema. Tada apskaičiuoti sistemos atstumą bei medžiagų kiekį.
Kokios būna drenažo rūšys?
Drenažo rūšys gali būti tikrai įvairios, tačiau gyvenamiesiems namams aktualios yra vos kelios. Mažuose statybiniuose objektuose dažniausiai paplitęs horizontalusis, tranšėjinis (vamzdžių klojimui kasama tranšėja), žiedinio tipo drenažas (kai sausintuvai juosia namo plotą) ar ertminis sluoksninis drenažas (dažniausiai įrengiamas po grindimis bei smulkiagrūdžiame dulkingame grunte).
Kokie būna drenažiniai vamzdžiai?
Yra keli šių vamzdžių tipai: PVC gofruotas drenažo vamzdis, PVC gofruotas vamzdis su geotekstilės filtru ir PVC gofruotas vamzdis su kokoso plaušo filtru. PVC gofruotas drenažo vamzdis yra naudojamas visur, kur į vamzdį negali patekti smėlio ar dumblo. PVC gofruotas drenažinis vamzdis su geotekstilės filtru yra naudojamas minkštame grunte, kur gali patekti smėlio dalelių. PVC gofruotas vamzdis su kokoso plaušo filtru yra naudojamas kietuose, molinguose ir durpinguose dirvožemiuose.
