Ruošiantis statyti, renovuoti ar remontuoti namą neišvengiamai tenka apsispręsti: kokį šildymo būdą pasirinkti? Nuo pasirinkto kuro tipo priklauso šildymo kaina bei komfortas. Jei Jums reikalingas šildymo būdas, kuris reikalautų mažiausiai laiko ir teiktų didžiausią komfortą – reikėtų rinktis katilinę su nuolatiniu kuro tiekimu (dujos, skystas kuras arba granulės).
Pasirinkę tokį kurą galėsite tiksliai kontroliuoti namo temperatūrą bei šildyti patalpas atsižvelgdami į lauko temperatūros pokyčius. Žinoma, toks kuras yra brangesnis nei įprastas kietasis kuras. Brangiausias šildymo būdas yra elektra, o pigiausiai šildytis kietu kuru, tačiau toks šildymo būdas reikalauja daug laiko ir priežiūros. Žiemos metu tokį katilą teks pakurti 2-3 kartus per parą. Tiesa, įsirengus akumuliacines talpas bei automatiką kūrenimo dažnumas gali sumažėti iki vieno karto per dvi paras. Granulinis katilas šiek tiek mažiau reiklus priežiūrai – pakanka kuro papildymo kas 3-7 dienas, o skysto kuro ar dujinio katilo priežiūrą galėsite prisiminti vos kas pusę metų.
Šiandien rinkoje turime begalę katilų rūšių, dar didesnę begalę – gamintojų. Galite rinktis pagal kuro tipą ir sąnaudas, galią, norimą apšildyti plotą bei daugybę kitų kriterijų. Siekiant išvengti klaidingų sprendimų renkantis iš gausybės reklaminių pasiūlymų ir nuolaidų specialistai pataria pirmiausia atsakyti sau į šiuos klausimus: kiek aš galiu investuoti į įrangą, kokie yra mano komforto poreikiai, kokie mano šildymo išlaidų lūkesčiai?
Atsakę sau į šiuos klausimus suprasite, kokia linkme reikia judėti renkantis šildymo katilą. Be abejo, nereikia pamiršti, kad pasirinkimas priklauso ir nuo vietos, kurioje yra namas, sklypo ploto, elektros įvado ar dujų pajungimo bei kitų aplinkybių.
Lentelėje pavaizduota, kokių išlaidų šildymui bei karšto vandens ruošimui galima tikėtis pasirinkus vieną ar kitą namo apšildymo būdą.
| Šildymo įrenginio naudojamas kuras | kWh kaina mėn. su PVM, Lt/kWh | Vidutinė šilumos kaina šildymo sezonui LTL su PVM | Vidutinė karšto vandens ruošimo kaina metams | Vidutinės išlaidos šildymo sezonui ir karšto vandens ruošimui ištisus metus |
| Malkos (džiovintos 2-3 metus) | 0,07 | 1362,84 | 413,99 | 1776,83 |
| Šilumos siurblys įrengtas su grindinio šildymo sistema (NVK 5,0) | 0,10 | 1946,92 | 257,24 | 2204,15 |
| Moduliuojančios galios šilumos siurblys Oras/vanduo (NVK 3,5) | 0,15 | 2920,37 | 321,55 | 3241,92 |
| Pjuvenų granulės | 0,12 | 2336,30 | 192,93 | 2529,23 |
| Gamtinės dujos ir perdavimo mokestis | 0,25 | 4867,29 | 401,93 | 5269,22 |
| Skystas kuras (dyzelinas) | 0,31 | 6035,44 | 498,40 | 6533,84 |
| Elektra (dien. ir nakt.tarifų vid.) | 0,52 | 10123,96 | 836,02 | 10959,98 |
Kaip jau minėjome, vienas svarbiausių kriterijų renkantis šildymo įrangą – pinigų suma, kurią galite išleisti šildymo įrangai. Žemiau pateiktoje lentelėje matote, kokių investicijų pareikalaus pasirinktas vienas ar kitas šildymo būdas bei preliminarus įrenginio tarnavimo laikas.
| Eil. nr. | Šildymo įrenginio naudojamas kuras | Vidutinė investicijos suma LT su PVM | Automatizacijos lygis ir naudojama energija | Vidutinis įrenginio tarnavimo laikas metais |
| 1 | Malkos (džiovintos 2-3 metus) | 14000 | Reikia pasiruošti malkas, jas sandėliuoti ir 2-4 kartus per dieną užkrauti katilą bei valyti tiek patį katililą, tiek ir dūmtraukį. Katilas naudoja atsinaujinantį kurą | 10 |
| 2 | Šilumos siurblys įrengtas su grindinio šildymo sistema (NVK 4,7) | 30000 | Pilnai automatizuotas ir naudojantis atsinaujinančią energiją | 20 |
| 6 | Moduliuojančios galios šilumos siurblys Oras/vanduo (NVK 3,5) | 21000 | Pilnai automatizuotas ir naudojantis atsinaujinančią energiją | 15 |
| 7 | Pjuvenų granulės | 20000 | Reikia pirktis granules, jas sandėliuoti ir 1-4 kartus per savaitę užpildyti granulių talpą. Taip pat valyti katilą ir dūmtraukį. Katilas naudoja atsinaujinantį kurą | 10 |
| 8 | Gamtinės dujos | 15000 | Pilnai automatizuotas, naudojantis iškastinį kurą | 10 |
| 9 | Gamtinės dujos su saulės kolektoriumi | 21000 | Pilnai automatizuotas, naudojantis tiek iškastinį kurą, tiek ir atsinaujinančią energiją | 10 / 20 |
| 11 | Skystas kuras (dyzelinas) | 17000 | Pilnai automatizuotas, reikia tik 2-4 kartus per metus užpildyti skysto kuro talpą. Katilas naudoja iškastinį kurą | 10 |
| 12 | Elektra (dien. ir nakt.tarifų vid.) | 5000 | Pilnai automatizuotas, naudojama energijos rūšis priklauso nuo elektrai gaminti naudojamo kuro | 10 |
Lentelėse pateikti skaičiavimai atlikti 150 kv.m šildomo ploto namui, kurio šilumos nuostoliai 60W/m2 (R=5), 3 gyventojai suvartojantys po 40 l karšto vandens per parą, pageidaujama patalpos temperatūra 20, projektinė skaičiuojama lauko temp -20 (Klaipėdos regionas), šildymo dienų skaičius per metus 191.Skaičiavimai atlikti remianti STR 2.09.04:200. Pateikti duomenys yra orientaciniai, todėl kiekvienu atveju, prieš įsigyjant šildymo įrangą būtina konsultuotis su specialistais.
Pigu
Kietojo kuro katilas. Norint teisingai išsirinkti kietojo kuro katilą būtina įvertinti namo šilumos poreikius bei kokios reikalingos atsargos karšto vandens ruošimui. Priklausomai nuo šildymo sistemos kieto kuro katilinę galima komplektuoti su akumuliacine talpa. Tai leistų turėti akumuliacijos rezervą ir rečiau kūrenti katilą. Apatinio degimo plieniniai arba ketiniai katilai turi mažesnį efektyvumą ir trumpesnį degimo laiką, tačiau yra mažiau lepūs kurui, kamino traukai bei yra ilgaamžiai. Prieš įsigyjant kietojo kuro katilą rekomenduojame pasidaryti namo šilumos poreikio skaičiavimus.
Pliusai:
Patikimas;
Ilgaamžis;
Maži šildymo kaštai;
Nedidelė investicija.
Minusai:
Svyruojanti paros temperatūra patalpose.
Nekomfortiškas:
reikia skirti nemažai laiko ir vietos malkų ruošimui bei sandėliavimui;
dažnas kūrenimas (2-4 kartai per dieną);
priklausomai nuo kuro rūšies, reikalingas periodinis katilo ir dūmtraukio valymas.
Paprastos konstrukcijos dujinis katilas. Kaip ir įsigyjant kietojo kuro katilą, būtina pasirinkti tinkamą katilo galingumą. Renkantis dujinio katilo galingumą svarbiausia yra atsižvelgti į pastato energetinę klasę.
Jeigu namas naujos statybos, gerai apšiltintas, namo kvadratų skaičių reikia dauginti iš 0,08 kW ir gausite dujinio katilo galią. Jeigu namas senesnis, kvadratų skaičių reikia dauginti iš 0,1 kW. Žinoma, šie skaičiai yra apytiksliai, todėl kiekvienu atveju, prieš įsigyjant katilą reikėtų pasidaryti namo šilumos poreikio skaičiavimą.
Pliusai:
Pilnai automatizuota sistema;
Nedidelė investicija.
Minusai:
Dideli šildymo kaštai;
Tinka tik ten, kur yra atvestos gamtinės dujos;
Įrengiant suskystintų dujų rezervuarus sistemos kaina ir šildymo kaštai stipriai išauga.
Elektrinis katilas. Tai pigiausias pasirinkimas, tačiau šildymo kaštai didžiuliai. Dėl mažos katilo kainos dažnu atveju pagrindiniai jo trūkumai praslysta pro akis. Prieš įsigyjant tokį pigų katilą vis dėlto reikėtų labai gerai pasverti visus „už“ ir „prieš“.
Pliusai:
Pilnai automatizuota sistema.
Patogus įrengimas:
nereikia nei katilinės, nei dūmtraukio;
neišskiria jokių nuodingų medžiagų;
Veikia be jokio triukšmo;
Mažiausia investicija.
Minusai:
Dingus elektrai nėra galimybės šildyti patalpų;
Didžiausi šildymo kaštai.
Kituose straipsniuose jau šią savaitę apžvelgsime katilus, kuriems reikia vidutinių ir didesnių investicijų.
