Grindinis šildymas Lietuvoje nebėra jokia naujiena. Vis dažniau užsukę į naujos statybos namus, pastebėsite, kad juose nėra radiatorių, o po kojomis pajusite malonią šilumą. Galbūt ir jus sudomino ši sistema ir prieš skaitydami šias eilutes į paieškos laukelį kaip tik įvedėte žodžius “grindinis šildymas”? Tuomet skaitykite toliau, nes šiame tekste į aktualius klausimus apie vandens grindinį šildymą atsako ekspertai.
Kokia galėtų būti apytikslė 1 kv.m grindinio šildymo įrengimo kaina rinkoje, nuo ko ji priklauso? Kurią įrengimo kainos dalį sudaro pati sistema, o kurią įrengimo darbai?
Santechnikos paslaugas teikiančios UAB „S project“ vadovas Saulius Tamulevičius pastebi, kad dažnai daroma klaida skaičiuojant grindų kainą – į ją priskaičiuojami kiti statybos darbai, kurių vienu ar kitu atveju reikėtų. Todėl jis siūlo vertinti tik inžinerijos – santechnikos darbus. „Galima sakyti, kad vieno kvadratinio metro kaina, naudojant tik kokybiškas medžiagas su kolektoriais ir magistraliniais vamzdžiais gali būti apie 25 eurus. Pavyzdžiui, įrengimas 100 kv.m name kainuotų apie 2500 eurų. Tiksli kaina priklauso nuo magistralinių vamzdynų ilgio, nuo vamzdyno diametro, nuo pasirinkto – suprojektuoto vamzdžių montavimo žingsnio, taip pat patalpų išdėstymo. Pavyzdžiui, jei patalpoje yra dideli vitrininiai langai, prie jų vamzdyną reikėtų sutankinti“, – paaiškina pašnekovas.
Lietuvoje darbų kaina, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra žemesnė. „Pavyzdžiui, Vokietijoje darbas kainuoja brangiau už medžiagas. Pas mus Lietuvoje darbas sudaro 20-25% medžiagų kainos komplekto. Girdėjau, kad po 10 metų prognozuojamas vidutinis atlyginimas Lietuvoje sieks 2000 EUR – jei taip nutiktų, tuomet situacija pasikeistų ir darbų kaina būtų artimesnė medžiagų kainai“, – teigia S. Tamulevičius.
Kokia danga tinkamiausia grindiniam šildymui? Tarkime, jeigu norima patalpoje turėti ir kiliminę dangą, ir grindinį šildymą, ar racionalu įrengti didesnės galios ar kitokios konfigūracijos sistemą?
Sąlyginai dangos tinkamumą grindiniam šildymui galima nusakyti taip – geriausia (šilumai laidžiausia) danga yra plytelės, po to – laminatas, medinės dangos. Kiliminė danga yra prasčiausias pasirinkimas. Jeigu svajonių danga pasižymi prastesnėmis šilumos perdavimo savybėmis, ne visada reikia ieškoti alternatyvų. Skirtumas ne toks didelis kaip gali pasirodyti, teigia Vytautas Pėstininkas, šildymo sistemas įrengiančios UAB „Konkretus“ vadovas. „Projektuojant grindinį šildymą, būtina atsižvelgti į grindų paviršių, tačiau dėl dangos savybių šilumos poreikis nedidėja, o jei ir didėja, tai neženkliai. Paprasčiausiai reikia turėti omenyje, kad šilumos perdavimas bus ne toks greitas. Taip pat reikia geriau izoliuoti grindinio šildymo sistemos pagrindą, kad šiluma nekeliautų žemyn“, – pataria jis.
Geriausiai šilumą praleidžia keraminės plytelės (0,012 m2K/W) bei natūralaus akmens plytelės (0,017 m2K/W), plastikinės dangos dangos gali siekti 0,04-0,07 m² K/W varžą, medinės dangos – iki 0,12 m², o kiliminės dangos priartėja prie rekomenduojamos ribinės 0,15 m² K/W varžos. Tiesa, kai kurios kiliminės dangos yra plonesnės ir pasižymi geresniu gebėjimu praleisti šilumą. Bet kokiu atveju, pasitikrinkite, ar dangos gamintojas nurodo, jog produktas gali būti naudojamas šildomoms grindims.
Koks minimalus vandeniu šildomų grindų sistemos gylis (aukštis)? Ar įrengus tokį šildymą senose grindyse nepadidėja pačių grindų aukštis?
Pasak, S. Tamulevičiaus, kai šildomas grindis įrengiate ne naujose patalpose, dažniausiai randate, jog parketlentės suklotos tiesiai ant perdangos. Tuomet nuardote medines parketlentes ir ant perdangos norite įrengti šildomas grindis. „Tokiais atvejais dažniausiai nėra galimybės betonuoti, nes nepakanka aukščio apšildymo sluoksniui, putplasčiui arba apie 20 mm vatai, tam, kad nešildytumėte perdangos ir nešvaistytumėte šilumos vėjais. Betono sluoksniui reikia bent jau 55 mm, o betono sluoksnis rekomenduojamas yra 65-70 mm. Taigi, minimalus storis betonuojant su minimaliu šildymo sluoksniu būtų 75 mm. Tada dar reikia paskaičiuoti, kad nuo perdangos dažniausiai klosite 15 mm parketlentes, todėl iš viso aukštis nuo perdangos iki švarių grindų turi būti ne mažiau kaip 90 mm“, – pasakoja pašnekovas.
Nenuostabu, kad kartais standartinis grindinio šildymo būdas betonuojant netinka dėl aukščio, o kartais ir dėl svorio. Tačiau šiuolaikiniai sprendimai leidžia tai apeiti – galima sumontuoti plokštę su aliuminio reflektoriumi. Dažniausiai tai vadinama sausa sistema.Tuomet minimalus grindų aukštis gali būti iki 30 mm, vietoj 75 mm. Aukščių skirtumas – 45 mm. „Sistema apytiksliai atrodo taip: putplastyje arba medžio drožlių plokštėje yra išpjauti specialūs grioveliai, į kurios įsispraudžiamos pagal vamzdžio diametrą išlenktos aliuminio plokštės ir į aliuminio plokštes įsispraudžia šildomų grindų vamzdeliai. Aliuminio plokštės paskirtis – perimti šilumą nuo vamzdelių ir tolygiai paskirstyti šilumą per grindis ir į patalpas. Didelis sausos sistemos pliusas – ji tinka ir naujiems mediniams namams su šildymu antrame aukšte, nes neapsunkina paties namo konstrukcijos. Todėl, jei nėra galimybės betonuoti, galite pasinaudoti šiuo patarimu“, – teigia S. Tamulevičius.
Grindinio šildymo sistema gali atlikti ir vėsinimo funkciją. Ko reikia tokiam sprendimui ir kaip jis įgyvendinamas? Kiek brangiau toks pasirinkimas gali kainuoti?
Grindinis šildymas gali tapti ir grindiniu vėsinimu. Populiariausias būdas tam įgyvendinti yra geoterminis šildymas. „Didžioji dalis šilumos siurblių turi šią funkciją. Efektyviausiai ji veikia, jei geoterminiam šildymui žemė-vanduo yra įrengti giluminiai gręžiniai, o ne horizontalus kolektorius. Taip pat labai svarbu, kad grindų danga būtų su aukštu laidumo koeficientu. Tokiu atveju vėsinimas bus efektyvus, o eksploatacija – pigi. Jei šilumos siurblys jau turi integruotą pasyvaus vėsinimo modulį, ši sistema papildomai kaip ir nieko nekainuos, o jei šilumos siurblys šio modulio neturi, papildomai namui gali kainuoti apie 1000 – 1500 eurų“, – teigia V. Pėstininkas.
Per kiek laiko gali įšilti patalpa lyginant vandens grindinio šildymo su įprastais radiatoriais ir elektrine grindų šildymo sistema? Nuo ko priklauso kaip greitai patalpa pasieks norimą temperatūrą?
Patalpa greičiau įšils naudojant radiatorių ar, pavyzdžiui, šilumos siublį oras/oras. Tiesa, V. Pėstininkas teigia, jog tokia savybė nėra lemiama renkantis sistemą. „Staigus įšilimas naudingas tik tam tikrais atvejais, kai šiluma yra reikalinga momentiškai, pavyzdžiui, komercinėms patalpoms arba sodyboms. Tokiais atvejais reikia svarstyti, koks šildymo sprendimas yra tinkamiausias“, – pataria jis.
Ar galima įsirengti šilumos valdiklius kiekvienoje patalpoje ir šildyti skirtingomis temperatūromis? Ar automatika turi ir kitų funkcijų, neskaitant temperatūros palaikymo?
S. Tamulevičiaus teigimu, reguliuoti tik katilo temperatūrą, yra labai populiarus būdas, nes nereikia papildomų investicijų. Tačiau jei yra negyvenamų patalpų, tai reiškia neracionalų šildymą. „Ieškant patogesnių sprendimų, galima reguliuoti kiekvieną patalpą atskirai pagal faktinę kambario temperatūrą, o tai užtikrins pagrindinį komfortą. Toliau reguliatorius galima skirstyti į laidinius ir belaidžius, programuojamus ir neprogramuojamus. Pagrindinė programuojamo termostato funkcija yra taupyti šilumą ir taupyti tada, kada jūsų nėra namuose bei kada miegate, nes būtent naktį namų temperatūrą galima sumažinti keletu laipsnių. Sumažinus iki 18-19 laipsnių, ne tik taupysite šilumą, bet ir geriau išsimiegosite“, – teigia pašnekovas.
Jis skaičiuoja, jog įrengus atskirus patalpų termostatus šildymui galima sutaupyti apie 12% išlaidų, o kai kuriais atvejais – iki trečdalio.
Šiuolaikiniai sprendimai leidžia valdyti namų šilumą iš vienos vietos ar tiesiog nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, išmaniuoju telefonu. S. Tamulevičiaus teigimu, šios technologijos dar nepasiekė savo maksimalių galimybių ir nuolat tobulėja. „Naujai įsirenginėjantiems būstą žmonėms sakau: neskubėkite su bet kokia automatika, palaukite, pilnai įsirenkite namus, susipirkite baldus, paveikslus, o vėliau valdymo automatika bus dar pažangesnė. Jums nereikės verstis per galvą iš kur sukrapštyti papildomus keletą tūkstančių, kurių ir taip dažniausiai visiems naujakuriams trūksta“, – patarimais dalijasi jis.
Problema: netolygi cirkuliacija dėl ko nevienodai įšyla grindys. Kokios galėtų būti to priežastys ir kaip tai spręsti? Ar įmanoma problemą išspręsti neardant grindų dangos?
„Sprendimas paprastas – nuorinti visą sistemą, subalansuoti srautus kolektoriuje. Tiesa, jei vienas meistras sumontavo, kitam meistrui bus sudėtinga subalansuoti, tačiau tikrai įmanoma. Tada reikia pažiūrėti į kolektorių tiekiamą temperatūrą. Galbūt iš katilo ateina per žema temperatūra, todėl jei mažas siurbliuko greitis, jį reikia padidinti“, – pataria S. Tamulevičius.
Jei montavimo ar betonavimo metu buvo užlaužtas vamzdis, gali tenkti ardyti grindis ir šią bėdą ištaisyti. Taip pat tokia problema gali iškilti, jei buvo neteisingai sumontuoti vamzdžiai ar panaudotas per ilgas vamzdis. „Yra tekę matyti atvejų, kai nepatyrę meistrai į vieną kontūrą sumontavo net 200m vamzdžio. Maksimalus vamzdžio vienam kontūrui ilgis yra 120 m, mes rekomenduojame ir patys montuojame apie 80 iki 100 m vienam kontūrui“, – paaiškina pašnekovas.
