Galbūt jau buvo dienų, kai būdami namuose pajutote šaltuką, tačiau butuose šildymo sezonas dar nepradėtas, o namuose kurti katilą dėl kelių laipsnių kaip ir neekonomiška? Net jei tokių dienų nebuvo daug, jos vis artėja. Kai kurie šią nedidelę problemą sprendžia apsisiausdami pledu, kiti renkasi šildytuvus. Ar jums irgi reikia tokio prietaiso, ir kodėl šiuo prietaisu negalėtų tapti tepalinis šildytuvas?
Šildytuvai yra labai populiarūs butuose, kuomet dar nėra įjungtas šildymas, taip pat sodo nameliuose, kur dažnai netgi nėra jokių papildomų šildymo sprendimų, kadangi užsukama dažniausiai vasarą, kai šilta. Taip pat kai kurie nuosavų namų savininkai juos naudoja, jei, tarkime, lauke dar nėra labai šalta, o į namus grįžtama tik vakare ir nėra reikalo daug šildyti. Vis dėlto, kad ir koks galingas šildytuvas būtų, jis nepakeis tradicinių šaltinių, kadangi šildo ribotą plotą. Šildytuvai gali būti, dujiniai, elektriniai, iš kurių dar galima išskirti tepalinius ir infraraudonųjų spindulių šildytuvus. Elektriniai šildytuvai iš esmės yra patys paprasčiausi naudoti, kadangi tereikia įjungti juos į elektros tinklą ir naudoti atsižvelgiant į gana elementarius saugumo reikalavimus. Šįsyk papasakosime apie tepalinius šildytuvus.
Apie infraraudonųjų spindulių šildytuvus galite paskaityti ČIA
Šiais laikais šildytuvai yra pakankamai nebrangūs, o tepalinių šildytuvų galite rasti ir už keliasdešimt eurų. Tačiau būtina nepamiršti šildytuvo eksploatacijos kainos, kurią sudaro išlaidos už elektros energiją. Renkantis reikėtų ne tik susižinoti prietaiso kainą, tačiau ir apsiskaičiuoti preliminarų energijos suvartojimą ir įvertinti jį esamo šildymo kontekste, kadangi vieniems namų ūkiams tai gali tapti puikiu šildymo sistemos papildymu, kitiems tik kažkada per klaidą įsigytu neekonomišku rakandu.
Tepalinis šildytuvas arba kitaip tepalinis radiatorius, yra vienas iš dažniausių šildytuvo tipų. Nors ir pripildytas tepalo, tačiau realiai naudoja elektrą ir jame nedega jokie skysčiai – tepalas naudojamas kaip šilumnešis, o ne kaip kuras. Tuo jie ir skiriasi nuo įprastų stacionarių radiatorių, kuriuose šilumnešis yra vanduo. Kartais verčiant iš anglų kalbos (oil-radiator, oil-heater), tokie šildytuvai yra pavadinami aliejiniais šildytuvais. Tai nėra pats tiksliausias vertimas, tačiau susidūrus su tokiu pavadinimu, reikėtų suprasti, kad kalbama apie tą patį tepalinį šildytuvą.
Tepalinis šildytuvas sudarytas iš metalinių segmetų su ertmėmis – kitaip tariant paprastai primena seną, gerai žinomą radiatorių, tiesa, dizainas irgi gali skirtis priklausomai nuo gamintojo. Tokiuose šildytuvuose dažniausiai naudojamas silikono aliejus, daugiausia silo-oksanai, kuris laisvai cirkuliuoja radiatoriuje. Kaitinimo elementas, esantis radiatoriaus apačioje, kaitina tepalą, kuris pradeda plėstis ir judėti. Šio tepalo savybės lemia, kad nedidelis jo kiekis gali pernešti daug šilumos energijos, tačiau niekada neužkaista ir visada lieka skystas. Tokio radiatoriaus segmentai yra gaminami ploni, todėl paviršius yra pakankamai didelio ploto. Visa tai lemia geras šilumos atidavimo savybes.
Tepalinio šildytuvo privalumai:
Geros šiluminės savybės
Lėtai atšąla
Nebrangus
Vienas saugiausių šildytuvų
Trūkumai:
Sunkesnis nei kitų rūšių šildytuvai, todėl mažiau mobilus (svoris gali siekti iki 20 kg. Tai nereiškia, kad jo nepakelsite, tiesiog tai nėra lengviausias šildytuvas)
Lėtai įšyla – dėl inertiškumo toks šildytuvas lėčiau įšyla, todėl jei reikia patalpą įšildyti labai greitai, reikėtų apsvarstyti kitokio tipo šildytuvo įsigijimą.
Kone pats svarbiausias kriterijus renkantis tepalinį šildytuvą yra jo galia. Iš esmės, kuo daugiau segmentų, tuo geriau šildo šis šildytuvas. Paprastai didžiausias sekcijų skaičius standartiniuose šildytuvuose būns 10-12. Tiksli galia nurodoma prietaiso specifikacijose ir gali būti maždaug iki 2500 W. Teigiama, kad 100 vatų užtenka 1 kv.m patalpos (kurioje lubos iki 2,5-3 m) apšildyti. Šis skaičius yra pakankamai geras ir tikslus rodiklis, tiesa, reikia prisiminti, kad patalpos skirtingos ir jų sandarumas taip pat skiriasi.
Šiuolaikiniai šildytuvai apskritai turi papildomų naudingų funkcijų, tad reikėtų atkreipti dėmesį ir į jas. Termostatas šildytuve suteikia galimybę palaikyti nustatytą šilumą ir išsijungia ją pasiekęs. Kai ji nukrenta žemiau nustatytosios, šildytuvas vėl įsijungia ir pakelia temperatūrą. Taip taupoma elektros energiją.
Ne paskutinis kriterijus yra saugumas. Tepaliniai šildytuvai laikomi saugesniais, kadangi jų paviršiaus temperatūra būna žemesnė, be to, neretas iš jų yra papildomai apsaugotas. Kai kurie šildytuvai turi sistemą, kuri išjungia šildytuvą, jei jis yra parverčiamas. Apsauga nuo perkaitimo yra dar viena labai naudinga funkcija, kurią turėtų turėti jūsų šildytuvas. Taip būsite tikri, kad galite palikti įjungtą šildytuvą namuose.
