Kaip reikia elgtis su šildymo katilu? Cirkuliacinis siurblys, jei nereguliuojame jo srauto, pro katilą perpumpuoja marias vandens, kurių katilas nespėja įšildyti.
Pabandykime palengvinti katilui darbą:
Perjunkite siurblį į žemiausią padėtį ir pasilenkę arčiau siurblio, sukite šalia jo esantį rutulinį kraną pagal laikrodžio rodyklę tiek, kol išgirsite šnypštimą – tai srautas triukšmauja, neužsukite jo. Atsitieskite ir stebėkite katilo termometro rodyklę, jei katilas kūrenasi, rodyklė kils aukščiau nei ligi šiol.
Srautą reikia nustatyti tokį, kad katilas sugebėtų jį pašildyti 30-40-čia laipsnių – jei katilas prieš pusvalandį užkurtas, jo termometro rodyklė turi siekti 50-60 Cº. Jei nesiekia – dar pasukite kraną pagal laikrodį ir palaukite, kol rodyklė sustos, jei kils virš 80 Cº, pasukite kraną atgal. Patikrinkite sistemą.
Žinoma! Teisingiau bus sumažinti visus srautus reguliatoriais, kad ir visi prietaisai šiltų vienodai ir srautas katile nebūtų per didelis. Tai nelaukite. Atsukite prisuktą kranelį, perkaitykite žemiau esantį paaiškinimą kaip tą daryti, ir padarykite.
Išmokite naudotis termoventiliais ir grindų gyvatukais
Kartais šildymo sistemoje įmontuojamas gerokai didesnis šilumos atėmimo prietaisų galingumas nei to reikia. Tada susidaro nesklandumai su katilo šiluminiu režimu, ir katilas dirba neekonomiškai, neišvystydamas pase nurodyto galingumo ir ekonomiškumo. Katile atsiradusi drėgmė vėdina ir gadina jo vidų, o kartu ir sistemą, greit užanka dūmtraukis ir katilo kanalai, trumpėja katilo amžius
Net jei šilumos atėmimo prietaisų nėra per daug, atvėsusių patalpų įšildymo metu prietaisai ima didesnį galingumą nei projektinis, ir nors minėti reiškiniai nepastebimi, namo įšildymo laikotarpiu neišvengiamai mažina sistemos ekonomiškumą.
Kad išvengtumėte minėtų neigiamų reiškinių, abiems atvejais būtina nustatyti srautus pagal šildymo sistemos projekto nurodymus. Jei nenurodyta, teks skirti laiko sistemos balansavimui.
Siūlymai katilo šiluminį režimą palaikyti ketureigiu, ar trieigiu vožtuvu, neteisingi: jie skirti pilnai sistemos automatizacijai su valdymu laike. O įdiegus pilną automatinį valdymą, vožtuvas pradeda vykdyti daviklių komandas, todėl vis vien minėtą balansavimą tenka atlikti.
Termoreliniai cirkuliacinių siurbliukų paleidimai, ar katilinių termostatai skirti akumuliacinėms talpoms, dalinai palaiko katilo šiluminį režimą, bet, deja, kol sistema įšyla, blogiau būna aprūpinami srautu tolimesni radiatoriai. O baigiantis kurui, ar laikinai užstrigus, minėti prietaisai trukdo katilo oro sklendei atsidarytil aiku ir pakankamai, todėl degimo pabaigoje ilgai laikosi žarijos, o skirstytuvas ilgiau laikosi, jei pakimba ant stambios, ar stačios malkos.
Sistemos balansavimas atima nemažai laiko, todėl iš meistrų, sumontavusių sistemą, to nesitikėkite, o pradėkite tuoj pat.
1. Pasiruošimas reguliavimui.
Pirmiausia nuimkite, jei jau uždėtos, nuo termoventilių, termogalvutes. Įdėmiai įsižiūrėkite ten, kur jos buvo prisuktos.
2. Srautų apytikslis normalizavimas.
Dabar artimesniuose radiatoriuose, jei jie nedideli, ties žyme nustatykite 1-netą, jei didesni – 1,5. O tolimesniuose radiatoriuose, jei maži 1,5 – jei didesni 2-jetą.
Grindų gyvatukui, jei reguliatoriuje yra simboliai, ar laipsniai, užduokite vos 25-30 Cº, jei reguliuojama ketureigiu vožtuvu, nustatykite žemiausią padalą. (Visuotinai rekomenduojamas grindų gyvatuko srautas tik 28-35 Cº). Užkurkite katilą. Dabar katilas, lyg jums atsidėkodamas, greičiau šils ir sistemą lengvai įkaitins net iki 80 Cº.
3. Srautų tikrinimas.
Po poros valandų ranka patikrinkite radiatorių grįžtamus vamzdžius – turi būti ne tokie karšti kaip paduodami – jei paduodami 80 Cº, tai grįžtami apie 40 Cº .
Radiatoriui kurio grįžtama per vėsi, nustatymo skaičių puse padalos padidinkite, o jei per karšta – tiek pat sumažinkite. Po poros valandų vėl tikrinkite ir kur reikia taisykite. Taip kartokite, kol radiatoriai šils vienodai, kol skirtumai tarp srautų bus panašūs.
4. Tik po poros dienų pastovaus kūrenimo tikrinkite šildomas grindis.
Pirmiausia tikrinkite, ar vienodai šyla, jei ne – pasukiokite apatiniame kolektoriuje balansinius ventilius – truputį prisukite geriau šylančių zonų gyvatukų srautus, arba saikingai atsukite blogiau šylančių.
Jei grindys nepakankamai įšilusios, ir patalpoje nepakanka šilumos, užduotą grindų šildymo paduodamo srauto temperatūrą padidinkite, bet saikingai,per vieną – dvi padalas, arba 2-3 laipsniais. Kitą dieną vėl tikrinkite ir taisykite. Jei grindimis šildomose patalpose 18 Cº, tai grindų paviršiaus – apie 25 Cº, ko ir pakanka.
5. Sudėkite termogalvutes reaguojančias į patalpų oro šilumą.
6. Išmokykime šeimyną jomis naudotis, arba uždrauskite sukioti.
Sukiodami galvutę ties pastovia žyme nustatykite 3-jetą – čia termoventilis patalpose turėtų palaikyti apie 20 Cº, todėl esant patalpoje tokiai šilumai termoventilis užsidaro ir radiatorius atšąla. Neišsgąskite – taip turi būti.
Gali termoventilis užsidaryti esant ir kitokiai kambario šilumai, todėl jei per šalta, viena padala pasukite galvą kairėn, jei per šilta – dešinėn.
Taip tikrinkite ir kartokite kas 2-3 valandas, kelis kartus, kol šilumos pasiskirstymas patalpose Jus tenkins. Verta, mažiau lankomose, ar ūkinėse patalpose šilumą palaikyti žemesnę, prie televizoriaus – aukštesnę.
Vėliau termoventilių nesukiokite nei patys, neleiskite ir šeimos nariams. Jei katilas užgęsta, ar netiekia pakankamai šilumos, atsukus termoventilį, kambaryje šilčiau nepasidarys.
7. Taip subalansuotoje sistemoje ir katilas dirba ekonomiškai, ir radiatoriai.
Nesikiša dūmtraukis, sukūrenama mažiau malkų, malkų įkrova dega daug ilgiau.
O ką daryti, jei sistema senoviška ir neturi termoventilių?
1. Jei sistema buvo savitakinė – išjunkite siurblį – savitakinė sistema tuo gera, kad srautas per katilą ir radiatorius reguliuojasi savaime: katilas šyla stipriau – stipresnis ir srautas, silpniau ir srautas silpnesnis. Bet bloga tuo, kad radiatoriai ne visada pradeda šilti kartu. Bet katilas dabar kūrenasi ne dvi valandas – vėliau šils visi vienodai, pabandykite.
2. Jei cirkuliacinis siurblys būtinas. Ir jį įmontavote, reikėjo nepamiršti prieš boilerį ir kiekvieną radiatorių įmontuoti bent srautų reguliavimo ventilius. Dar ne viskas taip blogai, jei nėra per daug radiatorių (10 kv.m. pakanka 5 – 7 ketinių sekcijų, apie 0,7-0,8kW.), katilas veiks gerai, tik verta cirkuliacinio siurblio greitį nustatyti mažiausią – pirmą.
3. Bet jei primontuota per didelis radiatorių galingumas, kaip anksčiau įprasta –
ant kvadrato sekcija, tai jau blogiau.
a) jei katilas ir įšildo sistemą, kambariuose būna per karšta, todėl prisukant traukos reguliatorių, katilemažinama temperatūra ir katilas tiesiog varva. Blogiausia tai, kad katilas, kiek įstengdamas džiovina drėgmę, tam veltui naudodamas energiją, taip pat trumpėja jo amžius
Ką daryti? Jei prieš radiatorius yra šiokie tokie kranai, tai užsukite nors kas antrą radiatorių, jei kranų nėra – kad patalpose nebūtų per šilta, radiatorius užklokite pledais, ar kaldromis, arba numontuokite nereikalingas sekcijas, bet būtinai palaikykite katilo šiluminį režimą nors 60 Cº .
b) jei minėtu atveju katilas nei sistemos, nei namo neįšildo – perjunkite siurblį žemiausion pavaron, o vienu kraneliu esančiu šalia siurblio, palaipsniui užsukdami jį, mažinkite srautą, kol katile temperatūra pakils bent iki 70 Cº. Nors tolimesni radiatoriai blogiau šils, bet bendra šiluminė padėtis tikrai pagerės, net iki tiek, kad gali prireikti vėl radiatorius klostyti.
Todėl verta nesikankinti, o prieš radiatorius susimontuoti termoventilius ir balansinį ventilį, prieš boilerį, jei jis pajungtas su katilu lygiagrečiai.
