Išvedžiojus vandentiekio ir magistralinius vamzdžius, užklotas viršutinis 5 cm storio putplastis. Ant viršaus nusprendžiau dėti plėvelę – nors kiek abejojau, ar tikrai reikia. Kaip sekėsi toliau, skaitykite straipsnyje.
Galbūt galima būtų ir nedėti – pagrindinė plėvelės paskirtis yra ta, kad skiedinys tarp izoliacijos lapų, jeigu ji sudėta vienu sluoksiu ir, jeigu izoliacija yra ne polistirolas. O pas mane polistirolas ir dviem sluoksniais, kurie sudėti taip, kad siūlės persikeistų. Tačiau betonuotojai sako, kad reikia ir dėl to, jog betonas šiek tiek graužia putplastį. Na, ir nusprenžiau dėti.
Tiesa, po krosnele svetainėje, po katilu katilinėje ir po vonia sudėjome ekstrudinį putpastį, jo buvo likę šiek tiek po pamatų darbų:
Ant plėvelės dėjome tinklą, kuris yra 20 x 20 cm. Tiklą kur ne kur sutvirtinome, kad netyčia paspyrus neišsiklaipytų viskas, ir tinklą papjaustyti reikėjo, kad tinkamai sugultų patalpose:
Reikia prisipažinti – žiauriai stresavo tėtis, kai aš tariau kažkada, jau seniai, jog grindinio šildymo vamzdžius vyniosime savo jėgomis. Visgi įkvėpė tinklaraščių Raituzo ir Namuko pavyzdžiai, po to dar keli žinovai padrąsino. Įsidrąsinę pradėjome.
Šiam darbui reikia vamzdžio, “agregato”, kurio pagalba patogiai tas pusės kilomentro rulonas išsivynioja, vielutės tvirtinimui, įrankio tų vielučių užsukimui ir įrankio vamzdžio nukirpimui.
Kampukai užlenkimui prie kolektoriaus:
Įrankis vamzdžio karpymui:
Vielutės:
O vamzdis sužymėtas kas metrą, taigi išvynioję kontūrą, jūs iš galo atėmę priekį, gaunate tikslų kontūro ilgį, ir tą metražą verta užrašyti, nes po to bus lengviau subalansuoti, žinant visų kontūrų tikslius skirtingus ilgius.
Pasistačius vamzdžio ritę vienam namo gale, patogiai sau galėjau traukti iki kito galo, vynioti ir grįžti, štai tolumoje matosi:
Bet visų pirma pagal projektą labai patogu nusibraižyti tiksliai visą vamzdžio kelią – man tai labai padėjo susiorientuoti ir užtikrintai vynioti vamzdį su visais patankinimais kas 10 cm prie lango:
Vamzdis 20 mm, taigi gan storas palyginus, ir jį reikia tvirtai pritvirtinti, kad po to jokie betonuotojai su besiplaikstančiomis žarnomis neišmuštų viso jūsų triūsio:
Vielutę užrišus ją užlenkiam, kad ji nepažeistų vamzdžio vėliau ir šiaip nestyrotų be reikalo.
Taigi štai išvedžiota iki grįžtamojo etapo:
O čia jau sugrįžus, gaunasi žingsnis 20 cm:
Šalia lango vamzdis eina tankiau – kas 10 cm. Tai galime matyti pagrindinėje straipsnio nuotraukoje.
Pamatėliai tose vietose, kur vamzdžiai eina, prakertami, ir tose vietose po to uždėsime dar “šarvus”, nes tai tarpduris:
Na, ir grįžta vamzdis ten, kur ir prasidėjo – prie būsimo kolektoriaus. O čia būtinai reikia turėti tokius kampukus, kurie užsimauna ant vamzdžio ir priverčia jį patogiu kampu išsilenkti. Už 20 tokių kampų fiksatorių sumokėjau apie 20 eurų, bet tikrai verta:
Taigi pirmas kontūras 102 m gavosi, užtrukom dviese porą valandų. Lankstyti vamzdį reikia atsargiai, bet tikrai nėra didelio vargo. Ar verta patiems – tikrai taip, nes santechnikams už darbą mokėtumėte po 2,5 euro/ kv.m. (ir čia vien vyniojimas, be paruošiamųjų darbų). Laukia kiti kontūrai, bet gera pradžia – pusė darbo.
Šaltinis: Statau sodybą
