Pastatas paprastai šiltinamas vasarą, kaip ir daugelis kitų darbų statant „dėžutę“. Tačiau nors tokie darbai žiemą paprastai neatliekami, norintys greičiau įsikraustyti į nuosavą būstą, teoriškai gali šiltinti namą ir žiemą. Tiesa, ne visais būdais pavyks tai padaryti kokybiškai.
Mineralinė vata. Mažiausia rizikos norintys, apsišiltinti namą žiemą patirs tai darydami panaudojant mineralinę vatą. Šaltis neturi jokios įtakos nei meistraujant medinį karkasą, į kurį vėliau grūdama vata, nei pačiai vatai. Tiesa, specialistai įspėja, kad dirbant su mineraline vata taip pat reikia sulaukti atitinkamų oro sąlygų – negalima su šia medžiaga dirbti, jei oras drėgnas, sninga arba lyja.
„Nors mineralinė nėra jautri oro temperatūrai, ji negali būti drėgna, privalo išlaikyti normalią konsistenciją. Jei oras šaltas, tačiau sausas, mineralinei vatai nieko nenutiks, galima drąsiai šiltinti pastato sienas. Tiesa, šiltinant pastatą mineraline vata privalu atriboti medžiagą nuo aplinkos, kad oras nepatektų iš išorės į ją. Oras turi stovėti vietoje, tik tuomet šiltinimo sluoksnis bus efektyvus. Tam reikia naudoti vėjo izoliaciją“, – teigia pastatų šiltinimo ekspertas, projekto „Sandarus namas“ sumanytojas Robertas Karvauskas.
Putų polistirolas. Pastatų šiltinimas putų polistirolu šiuo metu yra vienas populiariausių sprendimų rinkoje. Tačiau šiltinti pastatą putų polisterolo plokštėmis žiemą gana rizikinga. Bendrovės „Termas“ atstovas Marius Gimbutas pastebi, kad daugelis rinkoje esančių klijų, skirtų klijuoti putų polistirolą, tinkami naudoti ne žemesnėje kaip +5 laipsnių temperatūroje, todėl pasirinkus šį būdą pastatus šiltinti galima tik šiltą žiemą.
Tiesa, rinkoje yra įvairių priemaišų, neva leidžiančių šiltinimo polistirolu darbus atlikti ir esant žemesnei temperatūrai, tačiau vargu, ar prasminga atlikti darbus esant ekstremaliems šalčiams.
„Viena didžiausių klaidų, kurias ir žiemą, ir vasarą daro meistrai šiltinantys namą putų polistirolu, yra būdas, kaip jie plokštės paviršių padengia klijais. Klijais turi būti padengtas visas plokštės paviršius, o ne keli taškai, kurie ir laiko plokštę. Tokiu atveju nesusidarytų šalčio tiltai. Be to, reikėtų naudoti atitinkamas sandarinimo priemones“, – sako R. Karvauskas.
Ekovata. Vis labiau populiarėjantis sprendimas šiltinti pastatus ekovata yra vienas geriausių šiltinimo būdų žiemą. Tiesa, šiltinti pastatus galima sausu ir šlapiu būdu. Sausu būdu, kuomet įrengus karkasą, jis apvyniojamas izoliacine plėvele, o paskui į sukurtą terpę pripurškiama sausos ekovatos, galima šiltinti nepriklausomai nuo oro temperatūros. Tačiau šlapiuoju būdu žiemą pastato apsišiltinti nepavyks.
„Esant dideliems šalčiams ekovata drėgnuoju būdu šiltinti pastato tikrai negalima. Geriau palaukti šiltesnių, sausų ir saulėtų orų ir tuomet imtis darbo“, – sako M. Gimbutas.
Poliuretano putos. Vienu efektyviausių pastatų šiltinimo sprendimų laikomos poliuretano putos žiemą taip pat nebūtų pati geriausia išeitis. Temperatūrai nukritus iki +5 – +10 laipsnių poliuretano putos tiesiog neišsipūs. „2007 metais Lietuvoje pasirodė kanadietiškos GAMO termoputos, kuriomis pastatus galima šiltinti net esant -15 laipsnių temperatūrai“, – pastebi R. Karvauskas.
Dar vienas būdas norintiems greito rezultato – pastato šiltinimas iš vidaus. Tuomet nereikėtų jaudintis dėl lauke esančios temperatūros ir tiesiog dirbti darbus taip, kaip numato technologija. Deja, tokiu atveju sumažės erdvės plotas. Tai kaina, kurią tektų mokėti už žiemą atliktą darbą.
