Kaip gi atrodytų tradicinės sodybos be malkų? Malkos gali būti skirtos ir pagrindinei krosniai, ir pirtelės ar karšto kubilo krosnelei, laužui susikurti ir maisto lauko židinyje ar šašlykinėje išsikepti. Jos pardavinėjamos ir nedideliais paketais, kuriuos gal ir patogu pirkti, jei į sodybą važiuojate kartą per tris mėnesius, tačiau dažniau jose apsilankantys ar netgi gyvenantys tokių žaidimų negali sau leisti ir perka malkas didesniais kiekiais. Tačiau kur jas laikyti?
Šviežiai nukirstos nedžiovintos malkos gali turėti apie 50 % drėgmės, tačiau tradiciškai malkos kūrenamos sausos (14-20 %). Drėgnos malkos ne tik pasižymi mažesniu kaitrumu (kaloringumu), tačiau ir daugiau rūksta, po jų lieka daugiau pelenų. Tikslų malkų drėgnumą galima pamatuoti elektriniais medienos drėgmės matuokliais, tačiau dažniausiai drėgnumas nustatomas pagal džiovinimo laiką. Rekomenduojama malkas pradėti džiovinti pavasarį, esant tinkamomis sąlygoms jos turėtų išdžiūti iki norimo lygio per 1,5-2 metus. Rinkoje galima įsigyti ir džiovintų malkų – taip atkris vienas didesnių rūpesčių, tačiau už tai mokėsite brangiau.
Tad pirmiausia drėgnos malkos kraunamos džiovinimui. Malkos šiam reikalui laikomos lauke sukrautos į rietuves, šalia namo po stogeliu ar kitu nuo drėgmės saugančiu objektu (kai kada kraunama ir po lauko laiptais) arba atviro tipo malkinėse. Sukrauti reikėtų ne bet kur, o atsižvelgti į keletą aspektų:
Drėgmė ir saulė. Kaip ir drabužius, taip ir malkas geriausia džiovina saulė ir vėjas. Tuo pat metu reikia užtikrinti, kad malkos nesušlaptų, antraip darbas nueis perniek. Gerai, jei pasirinkta vieta yra apsaugota nuo kritulių, tačiau tuo pačiu netrukdo dienos metu rietuvei gauti saulės. Prasta mintis statyti malkinę žemesnėje sklypo vietoje, ypač jei gyvenate netoli vandens telkinio – jei vanduo užlies jūsų malkas, būsite nemaloniai nustebinti.
Patogumas. Jei malkų po džiovinimo niekur neperkėlinėsite, geriau malkinę įrengti patogioje vietoje – kai iki malkinės reikės paeiti bent šimtą metrų, tai tikrai greitai nusibos. Geriausia, kad malkos būtų kur nors šalia, netoli namų ar kitų esminių vietų. Žinoma, pagrindinę džiūstančią rietuvę galite laikyti lauke ten kur jums patogu, o reikalingose vietose (krosnis namie, lauko židinys) galite skirti dalį ploto sausoms malkoms. Kitas dalykas – jei į sodybą atvažiuojate tik retkarčiais, psichologiškai nebus tokio didelio nepatogumo kartą kitą nulėkti atsinešti malkų.
Saugumas I. Mediena dega, puikiai tai žinote. Nors ir labai patogu ištiesti ranką, paimti malką ir iškart kišti ją į krosnį, tačiau į šalia ugnies esančią rietuvę atskridusi nepastebėta kibirkštis gali pridaryti daug bėdų. Tad turėkime tai omenyje: pagrindinė malkų stirta turi būti saugiu atstumu nuo atviros ugnies šaltinių, o įrenginių šalia laikomos malkos – apsaugotos nuo gaisro tikimybės.
Saugumas II. Klausimas, apie kurį nesmagu šnekėti – vagystės. Nuotolinėje sodyboje, į kurią tik atvažiuojate, tačiau negyvenate, dingstančios malkos gali tapti galvos skausmu. Piktadarius dažnai domina viskas, kas vertinga, tačiau ne išimtis ir malkos – taip neva bandoma taupyti. Verta pagalvoti apie malkinės įsirengimą tokioje vietoje, kuri gerai matytųsi aplinkiniams namams – didesni šansai, kad vagį pastebės kaimynai. Jei kaimynų neturite, galite mėginti pasielgti atvirkščiai – sukrauti malkas taip, kad nekristų į akis prašalaičiui. Daugiau galimybių atsiveria įsirengus malkinę – išradingesni jose įrengia rakinamas vielines dureles. Taip malkos ir vėdinasi, o neryžtingą vagį papildomos pastangos karpyti vielą ar laužyti spynas gali ir atbaidyti. Sausas malkas apsaugoti kur kas lengviau – jas galima tiesiog sunešti į rūsį ar sudėti į sandėliuko tipo malkinę su spyna.
Išsirinkus vietą belieka malkas sukrauti:
* Nesvarbu, ar statote malkinę, ar tiesiog kraunate malkas į krūvą, malkų rietuvei visuomet paruoškite pagrindą, nes iš grunto jos gali gauti daug drėgmės. Variantų yra įvairių – iš plytų bei lentų sukonstruotas karkasas, paletės ar netgi metalinis karkasas. Svarbu, kad tarp apatinio malkų sluoksnio ir žemės būtų tarpas ir apatinės malkos nepūtų.
* Sveika nuovoka diktuoja, kad malkos geriau džiūsta, kai yra smulkesnės. Tad verta jas sukapoti į pliauskas dar prieš džiovinant, o ne prieš kūrenant.
* Malkas būtina apsaugoti nuo drėgmės, tačiau nereikia aklinai uždaryti. Įrengiant atviro tipo malkinę, statomas stogelis su nuolydžiu, tačiau šonai paliekami atviri – taip malkos ir saugomos nuo kritulių, tačiau tuo pat metu vėdinasi. Jei tiesiog kraunate medieną į rietuves, joms irgi reikėtų uždengimo iš viršaus – plėvelės, senos stogo dangos, brezento ar panašios medžiagos. Šonai taip pat paliekami atviri.
* Tinkamai išdžiūvusias malkas galite perkelti kur patogiau, tačiau nepamirškite, kad ir tokiu atveju geriau jas laikyti vėdinamoje patalpoje, kompaktiškai sukrautas į rietuvę.
