Vienas svarbiausių namo statybos etapų – tinkamas stogo apšiltinimas. Pasirinkus nekokybiškas medžiagas, prastą specialistą ar nusprendus savarankiškai apšiltinti stogą, ateityje galima sulaukti itin rimtų nemalonumų.
Stogas – viena jautriausių šalčiui vietų. Norint šiltų ir sandarių namų, svarbu tinkamai juos apšiltinti ir nedaryti tipinių klaidų, kurios ateityje gali pridaryti rimtų nemalonumų. Pasak T. Čerausko, tinkamai neapšiltinus ir neužsandarinus stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali būti didesnis nei 30 proc.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – apšiltinimo medžiagų nesluoksniavimas. Siekiant išvengti šalčio tiltų, kiekvienas apšiltinimo sluoksnis turi būti perslenkamas taip, kad nesutaptų su prieš tai paklotu sluoksniu. Pavyzdžiui, jei stogą ketinama apšiltinti 45 cm storio medžiagos sluoksniu, tai patartina suskirstyti apšiltinimo medžiagą į 2 sluoksnius ir jais iškloti stogą. T. Čerauskas pataria, kad polistireninis putplastis tarp gegnių turi būti įspaudžiamas tvirtai, su pasipriešinimu. Be to, patariama plokštes per plotį pjauti statybvietėje, pagal realų atstumą tarp gegnių.
Ne laiku numatomos angos stoge – garantuotos sandarumo problemos. Prieš apšiltinant stogą, ypač svarbu suplanuoti angas, skirtas nutiesti įvairioms komunikacijoms ar kitiems įrenginiams. To nepadarius laiku ir pirmiau apšiltinus stogą, papildomai padaromos angos, kurios paveikia stogo apšiltinimo sandarumą. Apšiltinimo medžiagoje lieka didelių tarpų, sujudinamas visas susluoksniavimas, todėl tinkamai iš naujo užsandarinti apšiltinimą tampa ypač sudėtinga.
Įmonės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas primena, kad priešingai nei vata, polistireninis putplastis nepraleidžia vėjo, todėl jam nereikalinga vėjo izoliacija, kuri neretai sukelia šiltinimo problemas.
„Polistireninis putplastis apsaugomas dviem plėvelėmis – iš apačios garo izoliacija, kuri turi būti klojama labai atsakingai, be jokių plyšių ir skylių – ji nepraleidžia vandens garų, kylančių iš patalpos aukštyn, o iš viršaus difuzine plėvele. Ji praleidžia drėgmės garus viena kryptimi – iš izoliacinės medžiagos į ventiliuojamą oro tarpą, bet nepraleidžia kita kryptimi – iš oro tarpo atmosferinės drėgmės link izoliacinės medžiagos“, – sako T. Čerauskas.
Šiltinant stogą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokia yra namo konstrukcija. Kuo sudėtingesnė namo konstrukcija ir kuo daugiau stoge yra užlenkimų ir sunkiai prieinamų vietų – tuo sudėtingiau bus apšiltinti ir užsandarinti stogą. Prieš renkantis medžiagas, verta pasiteirauti nepriklausomo specialisto, kokia medžiaga tiktų labiausiai, nes tik įvertinus stogo konstrukciją, galima surasti optimalų variantą.
T. Čerauskas pataria atkreipti dėmesį ir į šiek tiek pasikeitusius šilumos izoliacijos sluoksnio reikalavimus. Nusprendus pačiam imtis šiltinimo darbų, verta atkreipti dėmesį į šių reikalavimų svarbą, nes neteisingai atlikus darbus, namas ne tik praras šilumą, bet ir neatitiks reikalavimų
„Gegnės yra labai laidžios ir stogo konstrukcijos varžą mažina bent jau 15 proc., todėl izoliacinį sluoksnį reikia didinti. Galima paaukštinti gegnes brusais, dažniausiai gegnių apačioje yra dedamas dar vienas polistireninio putplasčio sluoksnis“, – sako T. Čerauskas
Stogo apšiltinimas apima ne vieną sluoksnį medžiagų. Svarbi ne tik izoliacinė medžiaga, tačiau ir vandens garams laidi plėvelė bei teisingai įrengti vėdinimo oro tarpai. „Difuzinė plėvelė yra glaudžiama prie šilumos izoliacijos plokščių, todėl renkantis ją reikėtų atkreipti dėmesį į jos storį. Rekomenduočiau naudoti plėvelę, kurios storis ne didesnis kaip 0,02 m. Virš šios plėvelės, turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 50 mm vėdinimo oro tarpas“, – primena specialistas.
T. Čerauskas rekomenduoja baigus darbus, atlikti ir vidinių apšiltintų sienų bei stogo temperatūros ir drėgmės skaičiavimus.
