Norėdami suprasti, kodėl jūsų agurkų užuomazgos geltonuoja ir krenta, turite įvertinti visą auginimo sistemą.
Daržas
Šioje daržo rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi praktiškais ir patikrintais patarimais, kurie padeda užsiauginti gausų ir sveiką derlių. Remdamiesi realia auginimo patirtimi, sezoniškumu ir patikima informacija, pateikiame aiškias rekomendacijas sėjai, sodinimui, augalų priežiūrai bei dirvos paruošimui. Čia rasite naudingų įžvalgų tiek pradedantiesiems, tiek jau patirties turintiems daržininkams. Mūsų tikslas – kad daržo darbai būtų suprantami, apgalvoti ir duotų apčiuopiamą rezultatą, o užaugintos daržovės džiugintų ne tik skoniu, bet ir kokybe.
Skruzdėlės šiltnamyje daugeliui daržininkų atrodo kaip nedidelis nepatogumas. Pamatome kelias bėgiojančias tarp pomidorų, agurkų ar paprikų ir dažnai pagalvojame: „Nieko tokio, tegul būna.“
Birželį, kai agurkai ima sparčiai augti ir krauti pirmuosius žiedus, daržo šeimininkai turėtų ne tik džiaugtis žaluma, bet ir ruoštis galimoms problemoms. Viena iš jų – amarai. Jie apninka apatinę lapų dalį, žiedus, mezginę. Užsikrėtusius augalus lengva atpažinti iš susisukusių lapų ir nubyrėjusių žiedų. Šie smulkūs, bet itin žalingi kenkėjai dažniausiai pasirodo antroje vasaros pusėje, tačiau apsisaugoti nuo jų būtina jau birželį. Kuo anksčiau imsitės prevencinių veiksmų, tuo mažesnė tikimybė, kad šie sultis siurbiantys kenkėjai pažeis jūsų agurkus.
Krapai – vieni tų žalumynų, be kurių sunku įsivaizduoti vasaros virtuvę. Jie gardina šaltibarščius, šviežias bulves, salotas, agurkus, žuvį, varškę, sriubas ir net rauginius.
Natūralios trąšos populiarėja tarp daržininkų, ypač tų, kurie renkasi ekologišką auginimą. Viena tokių priemonių – žuvies miltai, laikomi itin galinga, tačiau atsargumo reikalaujančia trąša. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip idealus sprendimas – natūralu, turtinga, stipru. Tačiau ne visoms daržovėms žuvies miltai tinka, o netinkamai panaudoti gali net pakenkti ar sugadinti visą derlių. Aptarsime, kokiems augalams žuvies miltai yra tikras gėris, o kuriuos jie gali pražudyti – ir kaip išnaudoti jų naudą saugiai.
Kopūstiniai baltukai daugeliui atrodo kaip nekalti balti drugeliai, skraidantys virš daržo. Tačiau daržininkams jie dažnai reiškia vieną dalyką – netrukus kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų ar lapinių kopūstų lapuose gali atsirasti skylės.
Kai vidurvasarį pomidorų krūmai ima gelsti, ne vienas daržininkas susiima už galvos. Prieš savaitę žaliavę ir sveikai atrodę augalai staiga nusėti gelsvomis dėmėmis. Kas vyksta? Ar tai liga? O gal – netinkamas laistymas? Panikuoti neverta – dažnai pomidorams užtenka vieno paprasto, bet veiksmingo būdo, kad augalai vėl sužaliuotų ir duotų gausų derlių.
Šliužai darže po lietingos savaitės tampa viena didžiausių sodininkų rykščių – per vieną drėgną naktį jie geba paversti vešlią salotų ar braškių lysvę apgraužtų gyslų raizgalyne. Viena dažniausių klaidų – griebtis druskos ar traiškyti visus iš eilės. Pasirodo, kai kurie šliužai jūsų daržui daro paslaugą, o su invaziniais ispaniniais kovoti reikia visai kitais metodais.
Pomidorų laistymas šiltnamyje atrodo paprastas darbas, tačiau būtent čia daroma daug klaidų. Vieni augintojai pomidorus laisto vakare, nes tada nebekaitina saulė. Kiti renkasi rytą, kad augalai turėtų drėgmės visai dienai.
Grambuolių lervos – vienos nemaloniausių dirvoje gyvenančių kenkėjų. Iš pirmo žvilgsnio jų galite net nepastebėti, tačiau pasekmės dažnai būna akivaizdžios: vystančios braškės, nykstantys daigai, lengvai išsiraunantys augalai ar gelsvos, tarsi išdegusios vejos dėmės.
Daržininkų grupėse šiuo metu verda pačios karščiausios diskusijos vienu klausimu: ar skinti pomidorų lapus? Internete masiškai plinta nuotraukos su visiškai „nurengtais“, plikais pomidorų stiebais, ant kurių kabo tik žiedai ir vaisiai. Dalis daržininkų džiaugiasi, kad taip pomidorai greičiau parausta, tačiau patyrę augintojai ir agronomai griebiasi už galvos.
Šiltnamyje augalai dažnai atrodo saugesni nei lauke: juos mažiau veikia lietus, vėjas ir staigūs temperatūros pokyčiai.
