Įpusėjus vasarai, kai jau galime džiaugtis pirmuoju uogų ir daržovių derliumi, atsiranda proga šiek tiek sulėtinti tempą, skirti laiko poilsiui ir pasimėgauti žiedų gausa. Vis dėlto liepa – tai ir puikus metas pasiruošti antrajam derliui bei sode atlikti darbus, kurie svarbūs prieš rudens sezoną. Tačiau norint maksimaliai išnaudoti augimo galimybes, svarbu darbų laiką derinti su senąja liaudies išmintimi, Mėnulio fazėmis – toks sėjos kalendorius padės augalams augti stipresniems, sveikesniems ir derlingesniems.
Daržas
Šioje daržo rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi praktiškais ir patikrintais patarimais, kurie padeda užsiauginti gausų ir sveiką derlių. Remdamiesi realia auginimo patirtimi, sezoniškumu ir patikima informacija, pateikiame aiškias rekomendacijas sėjai, sodinimui, augalų priežiūrai bei dirvos paruošimui. Čia rasite naudingų įžvalgų tiek pradedantiesiems, tiek jau patirties turintiems daržininkams. Mūsų tikslas – kad daržo darbai būtų suprantami, apgalvoti ir duotų apčiuopiamą rezultatą, o užaugintos daržovės džiugintų ne tik skoniu, bet ir kokybe.
Nuo A iki Z
Rugpjūtis – tai laikas, kai vasaros darbai darže ir sode dar toli gražu nesibaigia. Nors dauguma derliaus jau ima nokti, kai kuriuos augalus vis dar galima sėti, o kitus – persodinti ar net dar kartą pasėti. Norint, kad visi šie darbai būtų kuo sėkmingesni, verta atsižvelgti į rugpjūčio mėnesio Mėnulio fazes, kurios jau nuo seno laikomos svarbiu augalų ciklų ritmu.
Vasaris sodininkams – tai didžiojo sezono startas. Nors už lango dar žiema, ant palangių jau verda gyvenimas, nes būtent dabar klojamas pamatas būsimam derliui. Visgi, šiemet aklai skubėti negalima – Mėnulis diktuoja savo sąlygas. Kad nepasiklystumėte tarp datų, paruošėme detalų gidą: šis „Sėjos kalendorius 2026 vasaris“ padės tiksliai suplanuoti darbus ir užsiauginti stipriausius daigus.
Rugsėjo mėnuo Lietuvoje sodininkams ir daržininkams – ypatingas. Vasara jau atsisveikina, bet daržai ir sodai – pilni derliaus. Tai metas, kai vienus darbus užbaigiame, o kiti tampa ypač svarbūs: ruošiame žemę žiemai, sodiname žieminius česnakus, prižiūrime braškes, dar galime pasėti greitai dygstančių žalumynų. Mėnulio fazės daro didelę įtaką augalų augimui bei derliui, todėl verta į jas atsižvelgti planuojant sėją ir sodinimą.
Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai ateina. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė.
Neišmeskite sėklų, likusių po pernykštės sėjos - galbūt jos dar geros. Pomidorų, pupų, pupelių sėklos daigios devynerius, agurkų, aguročių, moliūgų, melionų, arbūzų - aštuonerius, žirnių - apie septynerius, burokėlių, kopūstų, ridikų, ridikėlių, ropių, cikorijų - penkerius, morkų, rabarbarų salierų, salotų, porų, špinatų - ketverius metus. Po metų arba dviejų daigumą praranda pastarnokai, salierai, krapai, svogūnai, rūgštynės. Virtuvėje laikomos sė...
Kai žiemą tvarkau spintą, seni, išsitampę marškinėliai ir medvilninės kojinės pas mane nenukeliauja į šiukšliadėžę. Vietoj to jie gula į atskirą dėžę – „sodui“. Pavasarį šie drabužiai atsiduria visai kitur: apsiviję pomidorų stiebus, apšiltinę vazonus ar apsaugoję jaunus kamienus nuo šalčio ir saulės.
Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje Lietuvoje tradiciškai pradedama rauginti kopūstus ir konservuoti kitas daržoves žiemai. Rauginti kopūstai – tikra mūsų virtuvės klasika, be kurios neįsivaizduojame nei žiemos atsargų, nei daugelio patiekalų. Jie ne tik gardūs, bet ir itin naudingi sveikatai – juose gausu vitamino C, probiotikų, skaidulų. Tačiau rauginant juos namuose, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą receptą, bet ir laiką.
Dar mūsų seneliai nuo amarų naudojo paprastą ūkiško muilo tirpalą. Ši priemonė iki šiol minima kaip pigi ir natūralesnė alternatyva cheminiams preparatams. Tačiau ar ji iš tiesų veiksminga, o gal tai tik iš kartos į kartą perduodamas mitas?
Vos prasidėjus pavasariui ir pajudėjus pirmiesiems darbams, daugelis griebiamės purškalų ir cheminių priemonių nuo kenkėjų. Tačiau aš jau seniai turiu paprastą taisyklę – senų prieskonių niekada neišmetu. Tie, kurie virtuvėje jau praradę aromatą, darže tampa tikru išsigelbėjimu.
Šias gėlytes daugelis tikrai pažįstate, tik daug kas geriau jas žino ne serenčio, o gvazdikėlio ar tagetės vardu. Serenčiai labai dažnai sodinami visuomeniniuose gėlynuose – miestų ir miestelių aikštėse, parkuose, tad po tokio masinio (ir dažniai nevykusio) „tiražavimo“ daugeliui gėlių mylėtojų serentis asocijuojasi kaip atsibodusi ir neįdomi gėlė. Bet tik nedaugelis žino, kad serentis yra labai naudingas augalas tiek sode, tiek virtuvėje, o viešuose gėlynuose d...















