Dar mūsų senoliai tikėjo, kad metų pabaiga – tai ne tik laiko riba, bet ir energetinis slenkstis. Kaip užbaigsi senus metus, taip, pasak senovinių papročių, ir gyvensi ateinančius. Todėl iki metų pabaigos namuose būdavo atliekami tam tikri veiksmai, turintys padėti pritraukti ramybę, sveikatą ir gerovę.
1. Išnešti iš namų tai, kas nebetarnauja
Vienas svarbiausių senovinių papročių – atsikratyti nereikalingų daiktų dar iki Naujųjų metų.
Tikėta, kad:
- seni, sulūžę ar nenaudojami daiktai „laiko“ senas problemas;
- perkrauti namai trukdo naujai sėkmei ateiti.
Senoliai ypač ragino:
- išmesti įskilusius indus;
- atiduoti drabužius, kurie nebedėvimi;
- atsisveikinti su daiktais, susijusiais su nemaloniais prisiminimais.
2. Išplauti grindis su vandeniu ir druska
Kai kuriuose Lietuvos regionuose buvo tikima, kad druska valo ne tik kūną, bet ir namų energiją.
Paprotys paprastas:
- į kibirą vandens įberiama sauja druskos;
- išplaunamos grindys, ypač kampai ir slenksčiai.
Tai buvo daroma paskutinėmis metų dienomis, siekiant „nuplauti“ sunkumus ir ligas.
3. Sutvarkyti stalčius ir spintas
Skirtingai nei šiandien, senoliai didelį dėmesį skyrė ne tik matomai, bet ir paslėptai tvarkai.
Buvo tikima:
- netvarka stalčiuose – netvarka galvoje;
- užmiršti kampai simbolizuoja uždelstas problemas.
Todėl iki metų pabaigos būdavo peržiūrimi:
- virtuvės stalčiai;
- skrynios;
- dokumentų vietos.
4. Užbaigti namuose pradėtus darbus
Dar vienas svarbus paprotys – nepalikti nebaigtų darbų.
Tikėta, kad:
- nebaigti remontai, siuviniai ar taisymai „nusitempia“ į naujus metus;
- tai gali lemti delsą ir ateinančiais metais.
Net smulkūs darbai – prisiūta saga ar sutaisytas stalčius – turėjo simbolinę reikšmę.
5. Įleisti į namus šviesą
Žiemos tamsa senovėje buvo siejama su nerimu, todėl metų pabaigoje namuose stengtasi kurti šviesą.
Tam buvo:
- deginamos žvakės;
- kruopščiai valomi langai;
- pasirūpinama, kad vakare namai būtų jaukiai apšviesti.
Šviesa simbolizavo aiškumą, apsaugą ir viltį.
6. Išvėdinti namus paskutinę metų dieną
Net šalčiausią žiemos dieną trumpas vėdinimas buvo laikomas būtinu.
Pasak senųjų papročių:
- pro atvertus langus išeina metų nuovargis;
- į namus įleidžiama nauja energija.
Svarbiausia – tai daryti sąmoningai ir ramiai.
7. Padėkoti namams
Nors šiandien tai skamba neįprastai, senoliai dažnai mintyse dėkodavo savo namams.
Tai galėjo būti:
- tylus padėkos žodis;
- akimirka ramybės prie stalo;
- šeimos susibūrimas be skubėjimo.
Buvo tikima, kad namai, kuriuose jaučiama pagarba, „atsako“ saugumu ir šiluma.
