Kadangi dauguma žmonių rūsiuose negyvena, o daugiau naudojasi jais kaip sandėliais, drėgnas rūsys jiems neatrodo didelė problema. Tačiau nepamirškime, kad rūsio sienos taip pat yra ir namo pagrindas, ant kurio remiasi visa namo konstrukcija. Jei rūsyje per daug drėgmės, ilgainiui gali atsirasti rimtų statybinių pažeidimų. Be to, rūsį sutvarkius, jis gali tapti lygiaverte namų patalpa, kur galėsite pramogauti ar tiesiog ramiai pabūti.
Drėgmė rūsyje gali rastis dėl gruntinio vandens, besiskverbiančio per konstrukciją arba dėl prasto vėdinimo bei temperatūrų skirtumo tarp rūsio ir aplinkos. Drėkstančios rūsio sienos sukelia toli gražu ne tik mažą nepatogumą. Drėgmė yra viena iš sąlygų pelėsio augimui, taip pat vanduo pamažu ardo konstrukcijas.
Tinkama išorės hidroizoliacija. Geriausia užkirsti kelią šiai problemai dar statant namą ir patyrę statybininkai taip ir daro. Liejant juostinius pamatus, pamatai papildomai hidroizoliuojami nuo aplinkinio vandens poveikio. Hidroizoliacinių medžiagų yra keturios rūšys, skirstomos pagal izoliavimo būdą ir veikimo principą – tepama, klijuojama, įsiskverbianti ir montuojama.
Tepama hidroizoliacija. Geriausiai žinoma šios rūšies medžiaga yra bitumas. Jos privalumai – tai nedidelė izoliacijos kaina, tačiau tokia izoliacija turi ir trūkumų. Tai sąlyginai trumpas eksploatacijos laikas bei jautrumas šalčiui, tad geriau rinktis bitumines-gumines, bitumines-polimerines ar cementines-polimerines mastikas.
Klijuojama hidroizoliacija. Tai ruloninės dangos, padengiančios pagrindą keliais izoliacijos sluoksniais. Žinomiausia medžiaga – ruberoidas, taip pat tolis, pergaminas. Tiesa, jas šiais laikais keičia naujoviškos medžiagos, tokios kaip izoelastas, izoplastas, mostoplastas.
Įsiskverbianti hidroizoliacija. Dažniausiai naudojama tais atvejais, atnaujinant anksčiau statyto namo hidroizoliacinį sluoksnį, siekiant sumažinti galimą kapiliarinę drėgmę, taip pat tais sudėtingais atvejais, kai kiti hidrozoliacijos būdai nėra veiksmingi. Jos gaminamos iš iš cemento, chemiškai aktyvių priedų ir specialiai smulkinto smėlio.
Montuojama hidroizoliacija. Tai daugiausia įvairios polimerinės geomembranos. Jos pasižymi ilgaamžiškumu, gera vandens izoliacija, atsparumu deformacijai, be to, tinkamai sumontuotos, veikia kaip papildomas apšiltinimo sluoksnis.
Tačiau sienos vis viena gali drėkti nuo išorinio vandens – taip atsitinka dėl blogai parinktos ar nekokybiškos izoliacijos, darbų broko ar kitų priežasčių. Tokiu atveju, kas galėjo būti padaryti tampa mažai aktualu ir pradedama galvoti, ką būtų galima padaryti dabar.
Galime atlikti keletą veiksmų. Visų pirma, nepakenktų įsirengti drenažo sistemą ir pažeminti vandens lygį. Tai bus pirmas žingsnis sausesnių sienų link. Geriausias variantas drėkstančių sienų atveju (jei esate tikri, kad drėksta nuo vandens iš grunto, o ne dėl kitų priežasčių) būtų išorinės rūsio sienos pakartotinis hidroizoliavimas įsiskverbiančia hidroizoliacija ar, jeigu reikalai labai komplikuoti, specialia membrana. Bėda, kad nėra itin daug produktų, kurie leistų tai padaryti neatkasant pamatų, todėl toks sprendimas gali būti sudėtingas.
Tad kitais atvejais, vieninteliu sprendimu lieka izoliavimas cemento pagrindo hidroizoliacija iš vidaus. Tam atlikti galite įsigyti produktų, kurie įsiskverbia į betoninį sienos paviršių ir užpildo jo kapiliarus. Tai svarbu, nes šiuo atveju jūsų tikslas ne tik pašalinti matomą drėgmę ant vidinės sienos, tačiau ją per visą jos plotį. Gamintojai stengiasi produktus padaryti kuo paprastesnius naudojimui, tad daugelį jų galėsite panaudoti patys, net jeigu turite minimaliai patirties. Geriausia šį darbą atlikti drėgnaisiais periodais, nes tuomet geriausiai matysis probleminės vietos.
Iš vidaus rūsio sienas izoliuojantis produktas užpurškiamas ar užtepamas ant paviršiaus (skiriasi veikliosios medžiagos ir savybės, tačiau visos jos įsiskverbia ir užsandarina betoną). Tada kuriam laikui paliekama, nes medžiagai reikia laiko įsiskverbti į betoną ir užpildyti kapiliarus. Toks sprendimas užims iki keleto savaičių laiko, tačiau viską atlikus tinkamai atsikratysite šios erzinančios problemos.
Nepamirškime, kad esant Drėgmė į rūsį gali skverbti netgi ne pro sienas, o pro grindis. Jos dažniausiai hidroizoliuojamos paprasčiau – tiesiant pamatų hidroizoliacijai naudojamas ritinines dangas.
Jeigu su gruntiniais vandenimis sklype viskas yra tvarkoje, greičiausiai drėgnų sienų problemą sukelia prastas vėdinimas bei šilumos tarp rūsio ir aplinkos skirtumas. Tokiu atveju, sprendimai paprastesni – galima paprasčiausiai įrengti natūralią ventiliaciją su padavimo ir ištraukimo angomis. Jeigu planuojate jame įrengti patalpą, galite pagalvoti ir apie mechaninę ventiliaciją ar drėgmės surinktuvus. Temperatūroms skirtumui šalinti reikėtų ant vidinių sienų įrengti termoizoliacinį sluoksnį.
