Norėtumėme pradėti drąsiu teiginiu – termovizija parodo ne tik problemines pastato šilumos izoliacijos vietas, tačiau ir tai, kad mes jau gyvename ateityje, apie kurią anksčiau tik pagalvodavome. Prieš pora dešimčių metų turbūt būtume tik pasvajoję, jog galėsime savo akimis pamatyti, kuri namo vieta labiausiai praleidžia šilumą, o dabar galime tai padaryti prie namo neprisiliesdami, maža to, termovizorių galime ir patys nusipirkti ar išsinuomoti. Tačiau ar šis metodas iš tiesų yra naudingas, o gal tai tėra tik įspūdingas „fotoaparatas“ ir nieko daugiau?
Termografija šiais laikais naudojama daug kur – medicinoje, gynybos ir apsaugos srityse, medžioklėje, ir net Formulės-1 lenktynių transliacijose. Tačiau tiems, kas statėsi savo namą ar domisi statybomis, aktualiausias yra termografijos panaudojimas pastatų diagnostikoje. Pastatų termografija atliekama termovizoriumi, kuris daro pastato termonuotraukas. Pastatų termovizija įprastiems namams nėra būtina sąlygą. Tokius tyrimus daugiau atliekame dėl savęs, norėdami išvengti ar sumažinti šiluminius nuostolius. Naudojantis šiuo metodu galima pastebėti tiek sienų, tiek stogų, tiek grindų problemines vietas, taip pat tas vietas, kur kaupiasi drėgmė ir susidaro vadinamasis rasos taškas.
Vienokią ar kitokią energiją skleidžia visi objektai, kurių temperatūra yra aukštesnė nei absoliutus nulis. Nelendant į detales, galima tiesiog pasakyti, kad termovizorius fiksuoja objekto skleidžiamus infraraudonuosius spindulius, kuriuos paverčia skaitmeniniu signalu. To rezultatas matomas jūsų ekrane. Šiuolaikinių termovizorių galimybės yra labai geros, jautrumas siekia 0,1 %, jais galima pamatuoti tiek naujų sistemų veikimą, tiek senos izoliacijos nusidėvėjimą.
Ar termovizinis tyrimas gali padėti sutaupyti? Daugiau taip, nei ne. Termonuotrauka gali parodyti problemines pastato vietas, per kurias prarandama daugiausiai šilumos, tad darydami remontą, galėsite šioms vietoms skirti daugiau dėmesio, tačiau statybos etape termovizija yra mažai vertinga. Statant naują namą, tokie tyrimai paprastai daromi jį užbaigus – sudėjus langus, stogą ir jį užsandarinus. Tad bet kokiu atveju, darbo įvertinimą matysite jau po visko. Jei yra šalčių tiltelių, teks galvoti kaip juos neutralizuoti ar tiesiog iškviesti darbų vykdytoją rimtam pokalbiui.
Termovizinį tyrimą teoriškai galima atlikti ir patiems, žinoma, ir su šiuo prietaisu yra ką veikti, maža to, reikia suprasti jo rodmenis, kad galėtumėte tinkamai įvertinti tai, ką pamatėte. Užsakius tyrimą įmonėje prie ataskaitos paprastai pridedama bendra situacijos ir šilumos nuostolių analizė, galimos rekomendacijos, atliktos nusimanančios žmogaus. Tačiau tam, kad atliktumėte kokybinį tyrimą – pažiūrėtumėte, ar egzistuoja ir kur egzistuoja probleminės vietos, žinių jums turėtų užtekti.
Kitas klausimas – ar tai apsimoka finansiškai. Pirkti pastatų diagnostikai skirtą termovizorių kainuoja labai brangiai – kainos eurais yra triženklės, prasidedančios nuo kiek daugiau nei 1000 eurų. Geras variantas yra tokį prietaisą išsinuomoti. Nuomos kainos, natūralu, skiriasi, tačiau 60-70 eurų už parą gali būti reali suma nuomojant iš tuo užsiimančių įmonių. Kai kurios įmonės nuomoja prietaisą ir valandai, tad, jei greitai suksitės, galite apsieiti ir pigiau.
Įmonės atliekamos paslaugos priklauso nuo pastato ploto, nuotraukų skaičiaus, užsakovo norų ir kitų veiksnių. Paprastam nedidelio ploto namui kelios nuotraukos su ataskaita kainuoja apie 30-40 eurų, tačiau tokios kainos daugiau priskiriamos butų termovizijai. Didėjant plotui ir nuotraukų skaičiui kyla ir kaina.
Nors reklamuojant termovizijos paslaugas, dažnai matome prastai apšiltintus daugiabučių ar privačių namų fasadus, termoviziją galima atlikti ne tik iš lauko, tačiau ir iš vidaus. Matuojant pastatą iš išorės, tos zonos, kuriose temperatūra yra aukštesnė nei aplinkos temperatūra yra laikomos probleminėmis. Matuojant iš vidaus, vaizdas „apsiverčia“ – probleminėmis tempratūromis tampa ne aukštesnės už aplinką temperatūros, tačiau žemesnės.
Egzistuoja specialios sąlygos, norint padaryti informatyviausias termo nuotraukas. Šiuolaikinių prietaisų paklaidos nėra labai didelės, tačiau siekiama viską padaryti kuo tiksliau, tad lemia ir nedideli veiksniai. Vienas iš jų – įkaitęs oras, galintis paveikti termovizijos rezultatus. Idealias sąlygas gali trikdyti ir sniegas, krituliai, saulės atspindžiai ir netgi vėjo greitis. Tad pastatus populiaru matuoti apsiniaukusiomis dienomis ar paryčiais ar vakarop. Tiesa, modernūs termovizoriai leidžia šiuos dydžius įvertinti ir kompensuoti matavimo metu. Daugiausia matuojama šildymo sezono metu, nuo pat pradžios ir pabaigos. Geriausia jei šilumos skirtumas tarp lauko ir vidaus skiriasi bent 15 laipsnių. Tiesa, egzistuoja sprendimų leidžiančių namo sandarumą įvertinti ir šiltuoju metų laiku.
Ko tikėtis? Jei jūsų namas senesnės statybos, tikėtina, kad pamatysite nemažai probleminių vietų. Tradiciškai teigiama, kad daugiausia, bene pusė šilumos išeina pro sienas, ketvirtadalis – pro langus. Lubos ir grindys pasidalija likusią šilumą. Tad labai svarbu tinkamai įrengti būtent šiuos namo komponentus. Taip pat tradiciškai nesandariausi yra įvairūs sujungimai, tarpai tarp langų, durų, sienų, stogo konstrukcijos ir panašiai.
