Neretai manoma, kad nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Tiesa, kad šių statinių projektavimas ir statyba yra paprastesnė nei ypatingos ar neypatingos kategorijos statinių ir jai taikomi ne tokie griežti reikalavimai. Visgi atidžiau panagrinėję reglamentus, įsitikintume, kad vykdyti statybą be projekto ir statybą leidžiančio dokumento galima ne visiems nesudėtingiems statiniams.
Išsiaiškinkite, kokia statinio kategorija
Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. O nesudėtingiesiems statiniams statyti SLD privalomas tam tikrose teritorijose ir priklauso nuo statinių parametrų, pagal kuriuos pastarieji priskiriami I ar II nesudėtingųjų statinių grupei.
Kas yra vadinami nesudėtingais statiniais?
Nesudėtingais statiniais laikomi paprastų konstrukcijų pastatai ir inžineriniai statiniai. Tai gali būti gyvenamieji – vieno ir dviejų butų, pagalbinio ūkio ir kiti negyvenamieji pastatai, sodo namai, šiltnamiai, įvairios užtvaros, atraminės sienutės ir kiti statiniai. Statybos inspekcija primena, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
Mums gerai žinomi iki 80 kv. m ploto gyvenamieji vieno ar dviejų butų namai yra priskirtini būtent II grupei, kuri yra aukštesnės kategorijos ir jai keliami griežtesni reikalavimai. Ribojamas ne tik šių pastatų plotas, bet ir aukštis – iki 8,5 m. Šie pastatai, kaip ir aukštesnių kategorijų (ypatingos ir neypatingos) analogiški gyvenamieji pastatai, turi būti projektuojami remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytais reikalavimais. Įsidėmėtina, kad tokių pačių ploto ir aukščio parametrų sodo namai priskiriami žemesnei ( I ) nesudėtingų statinių grupei. STR „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelėje galima rasti ir daugiau pastatų (šiltnamių, pagalbinio ūkio ir kitų negyvenamųjų pastatų) ir jiems taikomų techninių parametrų.
Nesudėtingųjų statinių I ar II grupei priskiriamų pastatų požymiai ir techniniai parametrai nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelėje, kurią galima rasti čia.
Kada statybos leidimas nereikalingas?
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Taip pat SLD nereikalingas statant I grupės nesudėtingąjį pastatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu jis statomas šioje teritorijoje esančioje sodyboje.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Taip pat SLD nereikalingas statant II grupės nesudėtingąjį pastatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu jis statomas šioje teritorijoje esančioje sodyboje.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamam gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatui statyti SLD privalomas visada, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje jis statomas.
Pasitikrinti, ar konkreti statybos teritorija (žemės sklypas) patenka į teritorijų, kuriuose privalomas SLD ribas, galite naudodamiesi Lietuvos erdvinės informacijos portalo žemėlapiais https://www.geoportal.lt/geoportal/ arba regionų geoinformacinės aplinkos „Regia“ žemėlapiais https://www.regia.lt/lt/. Informacija apie žemės sklypo patekimą į nurodytas teritorijas nurodoma ir Nekilnojamojo turto registro išraše.
O statant tvorą ar sodo namelį reikalingas leidimas?
Kaip jau minėta, prie nesudėtingų statinių priskiriami ne tik pastatai, bet ir įvairaus pobūdžio inžineriniai statiniai: susisiekimo komunikacijos (gatvės ir keliai), inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų tinklai, dujų įvadai, šilumos tiekimo tinklai), įvairios užtvaros, atraminės sienutės, vėjo elektrinės, žaibosaugos statiniai, šachtiniai šuliniai ir kiti statiniai, savo parametrais atitinkantys nesudėtingo statinio apibrėžimą. Pagal savo techninius parametrus jie taip pat skirstomi į I, II grupes.
Pavyzdžiui, 1–2 m aukščio tvora ar 0,2–1 m aukščio atraminė sienutė priskiriamos I nesudėtingų statinių grupei, o 2–5 m aukščio tvora arba 1–2 m aukščio atraminė sienutė – II grupei. Nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio. Daugiau inžinerinių statinių skirstymo požymių galima rasti „Nesudėtingi statiniai“ reglamento priedo 2 lentelėje.
Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai yra reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui – taip teigia STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas. Kitas statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“ papildo šią nuostatą, pabrėždamas, kad rašytiniai pritarimai projektui iš atitinkamų subjektų iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra privalomi, jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių.
Paprastai tariant, jeigu statysite sodo namą arčiau negu 3 m iki sklypo ribos, norėsite apsitverti sklypą aklina tvora, neatitraukta toliau nei 1 m atstumu nuo ribos su kaimynu, jūsų statinys pateks į orinės elektros linijos apsaugos zoną ar kitais panašaus pobūdžio atvejais, jums bus reikalingas tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinis pritarimas projektui.
Kartais reikalingi kaimynų sutikimai
Atkreiptinas dėmesys, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose. Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama. Kaip minėta anksčiau, juos privalu gauti ir tada, kai ruošiamas statinio projektas.
Dar vienas niuansas – nesudėtingo statinio statybos atveju, šiems rašytiniams sutikimams galioja 1 metų senaties terminas. Tai turėtų būti aktualu tiek patiems statytojams, tiek ir jų kaimynams, nes praėjus vieneriems metams nuo statybos pradžios ir negavus rašytinių skundų iš asmenų, iš kurių buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, jie tampa nebereikalingi.
Jei statinys patenka į miesto saugomas teritorijas
Jeigu vis tik jūsų nesudėtingas statinys patenka į paminėtas miesto, kultūros paveldo ar saugomas teritorijas ir jam privalu ruošti projektą, jo projektavimui, statybai ir statinio projekto vykdymo priežiūrai gali vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos mokslų studijų krypčių ar technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą.
Prieš pradedant statybas derėtų pasidomėti jūsų statiniui ir statybos vietovei keliamais reikalavimais, nes kaip žinia, įstatymų neišmanymas, neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad vykdant savavališkas statybas gresia administracinė bauda. Be to, išrašius savavališkos statybos aktą, bus pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius arba juos įteisinti, žinoma, su sąlyga, jei tokia statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir yra apskritai galima.
Visada geriau pasitikrinti
Akivaizdu, kad susipažinti su teisės aktais ir pasirūpinti reikiamais dokumentais iš anksto tikrai verta – sutaupysite ir nervų, ir pinigų.
Taip pat primename, kad konsultacijas statybų klausimais galima gauti šiais būdais:
– Statybos inspekcijos interneto svetainėje http://vtpsi.lrv.lt/lt/konsultacijos/elektroninis-paklausimas;
– žinute socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/statybosinspekcija;
– elektroniniu paštu info@vtpsi.lt;
– telefonu (8 5) 207 3333.
