Pradėjus neįtikėtinais tempais brangti energijai, vis daugiau žmonių domisi, kaip padaryti, kad energijos sąnaudos būtų mažesnės – žiemą reiktų mažiau šildyti, o vasarą – vėsinti. Ekspertai išskiria 4 praktinius patarimus, padėsiančius apsispręsti.
1. Kaip pasirinkti medžiagą?
Norint, kad žiemą būstą reiktų mažiau šildyti, o vasarą – vėsinti, vienintelė išeitis yra pagerinti sienų šilumos izoliacines savybes. Pirmas ir labai svarbus klausimas – kuo šiltinti sienas? Ir kodėl kai kas renkasi plonesnes, nors ir gerokai brangesnes medžiagas?
„Daug žmonių skaičiuodami, kas labiau apsimoka, daro klaidą ir skaičiuoja tiesiog kiek kainuos kvadratas šiltinimo medžiagos, neįvertindami kitų niuansų, kurie lemia ne tik bendrą statybos darbų kainą, bet ir būsto komfortą“, – pastebi Marius Kačinauskas, „Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje.
Pavyzdžiui, Europoje, ypač Šiaurės Europos šalyse, projektuojant pastatus nemažai dėmesio skiriama saulės poveikiui. Kuo daugiau šviesos, tuo didesnis psichologinis komfortas, nes žmogui reikia šviesos, ir mažesnės šildymo išlaidos. „Jei turime langus į pietus, dieną tokių patalpų gali net nereikėti papildomai šildyti. Kuo plonesnės sienos, tuo daugiau saulės šviesos patenka į vidų, o tai reiškia sutaupyta energiją šildymui. Tai apskaičiuojama, Vakaruose tai daro“, – pasakoja specialistas.
2. Kaip neprarasti ploto?
Lietuvoje vertinant sienos storį kol kas didžiausiu plonesnio šiltinimo sluoksnio privalumu laikomas sutaupytas plotas. Pirmieji tą pajuto komercinių projektų įgyvendintojai, mat kuo plonesnės sienos, tuo didesnis naudingas plotas. Šiuo metu modernios plokštės, leidžia sieną suploninti net iki 14 cm, o tai didesniame pastate yra dešimtys ir net šimtai kvadratinių metrų papildomo ploto.
Plonesnės sienos aktualu ir tuomet, kai vyksta statybos mažuose plotuose, kur itin ribotas užstatymo plotas. Juk jei nedidelio kambario sienas paplatinsime 14 cm, tai tikrai nepasirodys mažai. Taip pat jos labai praverčia, jei šiltinamos vidinės sienos.
3. Kaip sutaupyti medžiagų?
Pasak M. Kačinausko, plonesnė šilumos izoliacija yra 2-3 kartus brangesnė, lyginant kubinio metro kainą su įprastinėmis medžiagomis. Bet jos reikia mažiau ir, į ką ne visi atkreipia dėmesį, taip pat mažiau reikia kitų medžiagų.
„Jei projektuojamas naujas namas, tai sutaupytos medžiagos dažniausiai išlygina šį skirtumą ar net atpigina statybas. Plonesniam apšiltinimo sluoksniui reikia įrengti plonesnes konstrukcijas, tad reikia mažiau medžiagų. Lengvesnis stogas, reiškia, kad reikia paprastesnių ir pigesnių jį laikančių konstrukcijų. Mūsų gaminama plokštė yra atspari atmosferos reiškiniams, tad nereikia nei vėjo, nei garo izoliacijos“, – vardija privalumus specialistas.
4. Kaip išlikti draugiškam aplinkai?
Lietuvoje į tai kol kas mažai kreipiama dėmesio, bet modernios ir sandarios šiltinimo medžiagos yra draugiškesnės aplinkai. Pastatai būna sandaresni, tad neišleidžia į lauką CO2, jis pašalinamas tik per rekuperacinę sistemą. Taip pat mažiau CO2 išmetama dėl to, kad reikia gabenti daug mažesnį kiekį medžiagų, o tai reiškia mažesnį kiekį vilkikų.
