Ši knyga – tai mokslu grįstas, bet linksmas žvilgsnis į tai, kaip miegas veikia mūsų protą, kūną ir visus dienos veiklos rezultatus.
Jeigu jus vargina miego sutrikimai arba tiesiog norite ilgiau ir sveikiau gyventi, jus tikrai nustebins šios naujos žinios. Štai tik keli pavyzdžiai apetitui sužadinti, ką atsivertę šią knygą sužinosite:
Kodėl reikia daugiau miegoti ir mažiau sportuoti, kad pasiektumėte tobuliausių kūno formų.
Ką daryti, kad neprarastumėte energijos ir žvalumo, jeigu tenka miegoti trumpiau.
Kodėl prastas miegas slopina smegenų veiklą ir neleidžia pasiekti gerų rezultatų.
Kokius papildus vartoti saugu ir naudinga, o kokių reikia vengti (pažadu – apstulbsite!)
Kokia fizinė veikla gali iš esmės pagerinti miego kokybę.
Kodėl miegas yra ta trūkstamoji grandis žmonėms, siekiantiems visiems laikams atsikratyti riebalų (kliniškai patvirtinta!).
Kokį netikėtą poveikį miego kokybei turi intymus gyvenimas.
Kaip nuraminti minčių audrą, kad greičiau užmigtumėte.
Shawnas Stevensonas yra sveikatos laidos „The Model Health Show“, „iTunes“ platformoje išrinktos geriausia mitybos ir kūno rengybos tinklalaide, kūrėjas ir žinomas sveikatos specialistas, padėjęs tūkstančiams žmonių visame pasaulyje pakeisti savo miegą, o tada ir gyvenimą į gerąją pusę.
Knygos ištrauka
Iš prigimties mėgstu analizuoti. Noriu žinoti, kaip kas veikia, nepakanka tik matyti, kad veikia. Man neužteko vien tik savo naujojo apsisprendimo ir įkvėpimo. Sudariau planą, apimantį tris konkrečius dalykus.
Dėl kažkokios nepaaiškinamos priežasties paklausiau gydytojo, kuris pirmasis nustatė mano diagnozę, ar mano būklė galėtų būti susijusi su tuo, ką valgau, o gal galėtų padėti kitokia mankšta. Pažvelgęs, tarsi prieš jį sėdėtų ateivis, jis pareiškė: „Tai neturi absoliučiai nieko bendra su tuo, ką valgote. Ir jokios mankštos jums nepadės.“
Po tokio pareiškimo gydytojas išrašė dar tablečių. Bet čia man tiesiog nesuėjo galai. Jeigu kasdien turiu ryti tas tabletes, tai juk rodo, kad svarbu, ką dedu į burną! Viskas, kas patenka į mano kūną, yra svarbu!
Tad tą priešpietį priėmiau sprendimą keisti savo mitybą. Turbūt įsivaizduojate, kad tada mano gomurys jau buvo užprogramuotas tik spurgoms ir picai, tad toks pakeitimas nebuvo smagus pasivaikščiojimas po parką. Turėjau kaip nors lengvinti užduotį, tad padariau tai, kas buvo įmanoma: nustojau valgyti greitmaistį ir ėmiau gamintis maistą pats (tiesiog rinkdamasis vis kokybiškesnius produktus).
Vietoj mėsainių, bulvyčių ir limonado iš greitojo maisto užkandinės ėmiau pirkti žole šertų galvijų mėsą, ekologiškas orkaitėje kepamas bulves ir daržoves, kurias retkarčiais valgydavau ir anksčiau, – paprastai brokolius, tik be sūrio. Vietoj limonadų ir pieno kokteilių ėmiau litrais maukti vandenį.
Net ir nuo šių mažų pakeitimų pajutau reikšmingą pagerėjimą. Nuslopo uždegimas, padaugėjo energijos, o svarstyklių rodyklė ėmė judėti kryptimi, kurios jau seniai nebuvau matęs.
Tokie pakeitimai naudingi, nes žinoma, kad tradiciškai auginamų gyvulių, šeriamų grūdais, kukurūzais ir soja, mėsoje kaupiasi daugiau omega-6 riebalų rūgščių (skatinančių uždegimą) ir mažiau omega-3 riebalų rūgščių (slopinančių uždegimą). Ne vienas tyrimas taip pat parodė, kad tokie gyvuliai dažniau serga, todėl paprastai į pašarus dedama antibiotikų, o ką jau kalbėti apie hormonus pieno gamybai paskatinti ar mėsos masei padidinti.
Negi tai atrodo normalu?
Karvės – atrajotojai, jos tūkstantmečius evoliucionavo, kad galėtų ėsti žolę. Karvės pašaras yra žolė. Žinoma, jos gali ėsti ir nedidelį kiekį kitų dalykų, bet kai natūralaus ir nenatūralaus ėdesio santykis stipriai iškreiptas, karvės ima sirgti – visai kaip žmonės. O paskui dar mes apsisukę valgom tokių gyvūnų produktus. Jeigu nepaisysite šių faktų, pamatysite, kad tai gali kelti problemų. Todėl nepamirškite vieno dalyko: svarbu ne tik tai, kad kuo minti, tas ir esi. Ne mažiau svarbu, kad esi tas, ką ėdė tas, kuo tu minti.
Tyrinėjau kaip pasiutęs, nagrinėjau, iš ko sudaryti mano kaulai ir stuburo tarpslanksteliniai diskai ir ko jiems trūksta, kad būtų sveiki. Tada nustojau nagrinėti ligą ir pradėjau gilintis į sveikatą. Tai, ką išsiaiškinau, mane sukrėtė. Juk audinių sveikatai neišvengiamai būtinos tokios medžiagos, kaip sieros turinčios aminorūgštys, polisacharidai, magnis, silicio dioksidas ir net vitaminas C.
Mano greitmaisčio mitybos plane viso to tiesiog nebuvo.
Iš to, ką valgiau, arčiausiai tiesos buvo nebent pagardintos pasterizuotos apelsinų sultys ir pienas, „pagerintas“ vitaminu C arba kalciu. „Pagerintas“ reiškia, kad pridėta sintetikos, kuria kompensuojamos kaitinant sunaikintos maistinės medžiagos, paprastai esančios natūraliame produkte.
Pradėjęs vartoti kokybiškesnius produktus išsiaiškinau, kokiame maiste yra man trūkstamų medžiagų, o jeigu nebuvau didelis tokių produktų mėgėjas, ėmiau spausti jų sultis ar gaminti gardžius glotnučius.
Svarbiausias dalykas, kurį būtina suvokti, – jūsų kūnui reikia, kad aprūpintumėte jį žaliavomis, padedančiomis atsinaujinti. Jeigu neduosite jam medžiagų audiniams regeneruoti – tai kaip jis galės atlikti šią užduotį?
Mano judėjimo sistemą buvo apėmusi lėtinė degeneracija, stebuklas, kad sugebėjau išgyventi iki penkiolikos metų nesubyrėjęs. Kūnas stokojo tiek dalykų, kad tiesiog negalėjo palaikyti sveikatos, kol nepakeičiau mitybos. Tiesa, man reikėjo keisti ne tik maistą.
Aptvarkęs mitybą vėl ėmiau mankštintis. Nieko pernelyg stebuklingo: tiesiog skyriau tam laiko ir kasdien įvairinau šią veiklą. Pradėjau ant dviračio treniruoklio, tada ėmiau vaikščioti, paskui šiek tiek bėgioti, vėl po truputį dirbti su svarmenimis, kol galiausiai vėl galėjau atlikti daug kitos „normalios“ veiklos. Mūsų kūnas privalo judėti, kad veiktų savitaisos mechanizmai. Net ir gaudamas vertingiausių maisto medžiagų su maistu (mano atveju taip ir buvo), kūnas maksimaliai gali jas pasisavinti tik mums judant.
Nagrinėdamas šiuos mechanizmus aptikau tyrimą su lenktynių žirgais. Lenktynių žirgas, susilaužęs kaulą, gali nebetikti lenktynėms, todėl labai rūpinamasi, kaip padidinti žirgų kaulų tankį. Būtent šiame tyrime mokslininkai į įprastą žirgų pašarą pridėjo papildų ir nustatė, kad poveikio kaulų tankiui praktiškai nebuvo. Mokslininkai nustatė reikšmingą kaulų tankio padidėjimą, kai žirgai buvo ne tik šeriami pašaru su papildais, bet ir vedžiojami.
Štai kur šuo pakastas! Tikras maistas + judėjimas = užtikrintas žingsnis ten, kur noriu patekti. Bet vienos dėlionės dalies dar trūko…
Pagaliau pradėjęs rūpintis savo kūnu, ką turėjau padaryti jau prieš daugelį metų, savaime pradėjau anksčiau gultis ir anksčiau keltis. Pirmiausia šie pokyčiai vėl ėmė teikti gyvenimo džiaugsmą, o antra – mano kūnui natūraliai reikėjo miego, kad prisitaikytų prie tų pokyčių, kuriems sudariau sąlygas pakeisdamas mitybą ir pradėjęs judėti. Tada ėmiau suvokti, koks svarbus yra miegas, nors dar nesupratau tikrosios jo galios, tą įvertinau tik po kelerių metų pradėjęs savo klinikinę praktiką.
Kaip sužinosite, kūnas pagrindinius savigydos darbus iš tiesų atlieka mums miegant. Geras miegas buvo tas lemiamas veiksnys, padėjęs pakeisti sveikatą ir savo kūną. Tai buvo paskutinis iš trijų sveikatą palaikančių ramsčių, kurie pakeitė mano gyvenimą: tinkama mityba, tinkamas judėjimas ir tinkamas miegas.
Per šešias savaites, praėjusias nuo tada, kai sėdėdamas ant lovos krašto priėmiau sprendimą, praradau beveik 13 kilogramų, atgavau energiją ir – svarbiausia – atsikračiau skausmo, kuris pastaruosius dvejus su puse metų kankino mane kasdien.
Tiesą sakant, pats negalėjau patikėti tuo, kas vyksta. Kaip tai galėjo būti? Tačiau apmąstęs, ką padariau, pradėjau suvokti esmę. Mūsų kūnas iš tikrųjų veikia principu „jei nenaudoji, tai tau to nereikia“. Kai ant rankos uždeda gipsą, jos raumenys ir audiniai ilgainiui atrofuojasi. Mano atveju sugipsuotas buvo visas kūnas – bejėgis sėdėjau psichologiniame kalėjime, kuriame praktiškai negalėjau judėti. Bijojau judėti.
Bet pažabojęs baimę padariau tai, ko mano genai tikėjosi iš manęs, – perėmiau atsakomybę už savo kūną. Išsivadavau iš grandinių ir ne tik susigrąžinau gyvenimą – gavau dar geresnį gyvenimą, nei turėjau anksčiau.
Tuo metu vis dar mokiausi universitete ir profesoriai bei studentai ėmė domėtis mano pokyčiais. Prisimenu, kaip kartą mane, išeinantį iš auditorijos, sustabdė dėstytojas. Pažvelgęs į akis paklausė: „Kas atsitiko? Jūs tiesiog trykštate sveikata!“ Tarsi tai būtų iš dangaus nukritę.
Aš ne tik atrodžiau kaip žmogus, numetęs svorio. Aš tikrai atrodžiau kaip žmogus, trykštantis sveikata. Mano oda švytėjo, kūnas buvo stiprus, eigastis – užtikrinta. To anksčiau žmonės nematė. Mano eigastis buvo užtikrinta, nes aš galėjau vaikščioti ir suvokiau, kad visada yra būdas pagerinti gyvenimą.
Po mano pradinio apsisprendimo momento praėjus maždaug devyniems mėnesiams vėl nuėjau pas savo gydytoją atlikti nugaros tyrimą. Paėmęs nuotraukas jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į jas, suėmęs ranka smakrą, – atrodo, tai tęsėsi amžinybę. Tada jis atsisuko į mane ir pasakė: „Kad ir ką darote, darykite tai ir toliau. Reikalai gerėja, drauguži. Dar niekada nesu matęs tokių rezultatų.“ Dvi tarpslankstelinių diskų išvaržos, kurias turėjau (L4, L5 ir S1), susitvarkė savaime, ir patys diskai atrodė gerokai „sultingesni“.
Šįkart išėjau iš gydytojo tarsi gavęs bilietą į gyvenimą, žinodamas, kad visa tai, ką man teko patirti, buvo paskata siekti dar didesnio tikslo.
Studentai, profesoriai ir kiti universiteto darbuotojai pradėjo kreiptis į mane pagalbos. Tai buvo tikrasis mano karjeros gimimas. Buvau pripažintas griežtu, bet geru instruktoriumi ir, kiek galėjau, visas likusias savo kursų paskaitas susiejau su sveikata.
Nuo tada turėjau progą dirbti su tūkstančiais žmonių akis į akį, o iki šiol daugeliui šimtų tūkstančių žmonių galėjau padėti per savo knygas, programas, pranešimus, seminarus ir populiarią tinklalaidę, pasiekiamų žmonių ratas kasdien plečiasi. Esu labai dėkingas už tai, ką patyriau, ir nieko savo ankstesniame gyvenime pakeisti nenorėčiau. Kartais būtent sunkmetis priverčia mus atrasti savo geriausias savybes. Asmeniniai išgyvenimai padeda pasitarnauti tiek daug kitų žmonių. Tiesą sakant, dėkingumas netgi nepakankamai stiprus žodis tam jausmui išreikšti.
Norėjau pasidalyti savo istorija su jumis, nes iš jos galima daug ko pasimokyti. Pirmiausia – priimti sprendimą. Įsipareigojime glūdi didelė jėga. Jeigu rasite valios pasakyti „Dabar bus taip! Ir niekas manęs nesustabdys!“, galėsite atlikti neįtikėtinus dalykus.
