Prasidėjus šildymo sezonui gyvenamuosiuose namuose suintensyvėja ir gaisrų skaičius, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Kasmet statistiką stebinti draudikė pastebi, kad pradėjus šildymą 40-70% ribose padidėja gaisrų nuosavuose namuose skaičius, kai tuo tarpu pvz. butuose tokio sezoniškumo nėra. Apskritai, nuosavame name gaisro tikimybė yra ~3 kartus didesnė nei bute. Ir vien šiemet bendrovės apdraustuose gyventojų būstuose jau užfiksuota 740 gaisrų, kurių nuostoliams atlyginti skirta 3,4 mln. Eur.
„Daugiausia gaisrų kyla šaltuoju metų laiku, nuo spalio iki kovo mėnesio. Kai oro temperatūra nukrenta, gyventojai ima intensyviau kūrenti katilus ir krosnis, šildosi papildomais elektros prietaisais. Netvarkinga šildymo sistema ir jos nepriežiūra, tarkim, neišvalyti ar „savarankiškai“ pasigaminti kaminai, taip pat netvarkinga elektros instaliacija – jos nusidėvėjimas, pažeidimai ir perkrovos, yra pagrindinės gaisrų būstuose priežastys. Šiemet jau turėjome keletą didelių gaisrų, kurių žalos klientams siekė 135-163 tūkstančius eurų. Ugnis suniokojo dviejų aukštų namus, mansardas, garažus. Mūsų duomenimis, gaisras dažniau kyla individualiuose namuose nei butuose“, – gaisrų statistiką komentavo Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
Gyvenamųjų namų žalos – beveik 7 kartus brangesnės
Skaičiuojama, kad gaisrai sudaro apie 5 proc. nuo visų būsto draudimo žalų skaičiaus, bet jų žalos yra vienos brangiausių ir sudaro 30-40% (priklausomai nuo metų) visų draudimo išmokų būsto klientams. Statistikos duomenimis šiais metais vidutinė gaisro žala yra 4700 Eur, o išmokos labai svyruoja atsižvelgiant į aplinkybes: nuo kelių šimtų eurų dėl aprūkusių patalpų iki šimtų tūkstančių, kai sudega visas žmonių turtas.
Vidutiniškai šiais metais nuosavame name kilusio gaisro nuostolis yra 7300 eurų, bute – 2800 eurų. Skaičiuojama, kad didžiausias šių metų nuostolis po gaisro nuosavame name buvo šiek tiek daugiau 6 kartus didesnis nei gaisro bute nuostolis.
„Gaisras – brangiausia žala būstui, nes ugnis naikina viską – būsto apdaila ir jame esantys daiktai gaisrui įsiplieskus sugadinami negrįžtamai. Jeigu gaisras įvyksta bute, dūmai ir gaisro gesinimui naudojamas vanduo neretai sugadina ne tik butą, kuriame įsiplieskė ugnis, bet ir kaimynų turtą, bendrąsias patalpas: laiptinę, daugiabučio išorę ir kitą turtą. Būna atvejų ir privačiuose namuose, kai sudega ne tik namo savininkų, bet ir svečių daiktai, jų automobiliai. Šiemet didžiausia žala dėl gaisro bute siekė ~26 tūkstančių eurų, o name – net ~163 tūkstančių eurų“, – skaičius vardino Andrius Gimbickas.
Svarbios prevencinės priemonės
Draudikai primena, kad gaisrų nuosavuose namuose pavyktų išvengti tinkamai rūpinantis ne tik šildymo įranga, bet ir bent kartą per metus išvalant kaminą, periodiškai atkreipiant dėmesį į elektros instaliacijos būklę.
„Raginame gyventojus imtis visų gaisro prevencijos priemonių: ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius išvalyti suodžius iš dūmtraukių ir krosnių, jų neperkaitinti, nedžiovinti arti jų skalbinių, nepalikti pravirų pakuros durelių, nelaikyti sukrautų malkų ar kitų degių medžiagų. Tinkamai rūpintis kaminais – juos būtina valyti bent kartą per metus“, – patarė Andrius Gimbickas ir pridūrė, kad kalbant apie gaisrų nuostolius šalyje, reikia įsivertini, kad apie pusė Lietuvoje esančių nuosavų namų yra neapdrausti, tad jų savininkams gaisro nuostolius tektų kompensuoti iš savo santaupų.
