Apie mūsų sukuriamas atliekas galvojame tada, kai metame jas į šiukšlių dėžę ar nunešame iki artimiausio konteinerio. Tačiau kas nutinka su mūsų atliekomis vėliau? Nors atliekas išnešame iš namų ir jų nebematome, tai nereiškia, kad jos dingo. Mūsų atliekos atsiduria sąvartynuose, teršia aplinką, išskiria nuodingas medžiagas į orą ir dirvožemį, kurios per vandenį ir maisto grandinę grįžta atgal į mūsų organizmą.
Laura Prievelytė-Juknė ir Miglė Makuškaitė yra projekto Urban Earth Lovers autorės ir miesto minimalistės, kurios nuolat ieško sprendimų, kaip sukurti sveiką harmoniją tarp savo vartojimo poreikių ir gamtos. Merginos dalinasi praktiškais patarimais, kaip pradėti kelionę į namus su mažiau atliekų gyvenant mieste. Laura ir Miglė tikina, kad joms pakeitus vos kelis kasdienius įpročius, išmetamų atliekų kiekis gerokai sumažėjo, namai tapo švaresni, atsirado daugiau laiko ir energijos sau bei mėgstamoms veikloms.
1. Žingsnis paprastumo link
Minimalizmas padeda atsisakyti nereikalingų daiktų, kuriems išleidžiame pinigus, jais apkrauname namus, o vėliau išmetę darome neigiamą poveikį aplinkai. Ar kada susimąstėte, kiek laiko praleidžiate ieškodami daiktų perkrautose spintelėse ir įrankių pilnuose stalčiuose?
Tvarkingoje, organizuotoje erdvėje mes jaučiamės laimingesni ir sveikesni. Taigi, atsikratę nereikalingų daiktų namuose sukursite ne tik tvarkingą ir stilingą interjerą, bet ir pagerinsite savo savijautą.
Minimalizmas ir tvarus gyvenimas nėra išorinio pasaulio reiškinys. Viskas prasideda viduje.
Turint mažiau daiktų, turi daugiau laiko sau, nes nereikia tiek daug tvarkytis. Sutaupai pinigų, nes išvengi impulsyvių pirkimų. Gerėja emocinė savijauta, kai pirmenybę teiki potyriams ir bendravimui, o ne daiktams.
2. Minimalistinė spinta
Drabužių spinta lūžta, tačiau atsistojus prie veidrodžio atrodo, kad neturi ką apsirengti. Per pastaruosius 15 metų drabužių suvartojimas išaugo 60 proc., iki 80 milijardų vienetų kasmet, o eksploatacijos trukmė sutrumpėjo dvigubai, tačiau gamybos darbo sąlygos išlieka pavojingos sveikatai ir gyvybei. Prieš drabužiui nugulant į spintos gilumą arba iškeliaujant į sąvartyną, kur jam suirti prireiks 200 metų, vidutiniškai jis tebus dėvimas tik 7 kartus.
Didelis pasirinkimas aptemdo protą, o kadangi dažnam iš mūsų vis trūksta laiko, savaitė po savaitės rengiamės tais pačiais ar panašiais drabužiais. Sumažinus spintos turinį, visada turi pilną spintą drabužių, kuriuos iš tiesų myli ir gali dėvėti kasdien. Drabužius derinant kapsulės principu, kiekvienas daiktas kruopščiai atrenkamas, visi yra dėvimi ir kabinami taip, kad būtų vienodai matomi. Tačiau ką daryti, kai parduotuvių vitrinose pamatai užrašą išpardavimas ir negali atsispirti pagundai?
Mažink impulsyvius pirkimus. Prieš perkant kelis kartus savęs paklausk: „Ar man tikrai to reikia? Su keliais spintoje jau turimais drabužiais galėsiu tai suderinti?“ Jei nusprendei pirkti – padaryk tai kitą dieną, gal per naktį suprasi, kad tau to drabužio visai nereikėjo.
Greitą madą iškeisk į etiškos ir lėtos mados prekės ženklus, kurie pagaminti su pagarba gamtai ir žmogui. Pasirinkus kokybę vietoje kiekybės ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysi savo laiko ir pinigų.
Sumažink jau turimų drabužių skaičių, kad atidarius spintą matytum tik mylimiausius drabužius. Drabužius, kurių nebemyli, paaukok arba parduok. Jei nekyla ranka – paklausk savęs, kada dar apsirengsi savo išleistuvių suknelę.
Rinkis nesenstančio dizaino drabužius, kuriuos gali dėvėti daug kartų.
Rinkis natūralius audinius tokius kaip medvilnė, linas ar kanapių pluoštas. Maišytos sintetinės medžiagos audiniai greičiau deformuojasi skalbiant, juos sunkiau rūšiuoti.
3. Plastikinių produktų sumažinimas
Lietuvoje nėra galimybės perdirbti plastikinius gėrimų šiaudelius, dantų šepetėlius, vienkartinius skustuvus, panaudotą maistinę plėvelę, indų plovimo kempines, dantų pastos tūbeles, tam tikros rūšies kosmetikos buteliukus. Šios atliekos su bendru srautu nukeliauja į sąvartynus, kur beveik niekada nesuyra, o jų daroma žala aplinkai ir mūsų sveikatai išlieka ilgam.
Norint išvengti neigiamo vienkartinių plastikinių produktų poveikio, verta rinktis kitų medžiagų alternatyvas arba daugkartinio naudojimo produktus. Plastikinį gėrimų šiaudelį galima pakeisti į metalinę, medinę, stiklinę arba popierinę alternatyvą. Plastikinį dantų šepetėlį galima pakeisti šepetėliu iš bambuko. Plastikinį skustuvą – metaliniu. Plastikinę maistinę plėvelę – daugkartinio naudojimo bičių vaško plėvele, arba medžiagine servetėle. Įprastas indų plovimo kempines, pagamintas iš naftos produkto poliuretano, galima pakeisti į medinius šepečius arba natūralią plaušinę.
Plastikinius kosmetikos buteliukus galima keisti į perdirbamus stiklinius su metaliniu dangteliu. Apsiperkant vietoje į plastikinę pakuotę supakuoto produkto galima rinktis popierinę pakuotę arba prekę be jokios pakuotės. Perkant daržoves, vaisius ar riešutus plastiko atliekų kiekį sumažinti padeda daugkartinio naudojimo drobiniai maišeliai, kuriuos galima atsinešti į parduotuvę.
4. Atliekų rūšiavimas
Visiškai atsisakyti atliekų namuose yra drastiškas žingsnis, kuriam pasiryžtų ne kiekvienas. Todėl namuose susikaupusius nereikalingus daiktus galime paaukoti arba padovanoti, sugedusius – sutaisyti, o likusius – išrūšiuoti. Visuomenėje gana paplitęs mitas, kad „rūšiuoti neverta, vis tiek viskas sutalpinama į tą pačia mašiną“.
Taip galvoti nėra teisinga, nes daugelis šiukšliavežių turi kelis skirtingus skyrius. Gali atrodyti, kad skirtingi konteineriai yra tuštinami į tą pačią mašiną, nors iš tiesų jų turinys patenka į skirtingas sekcijas. Ta pati šiukšlių mašina gali važiuoti skirtingais maršrutais. Taigi, vieną dieną ji gali rinkti plastiko atliekas, o kitą – popieriaus.
Rūšiuojant plastiką rekomenduojama, kad pakuotė, buteliai ir dėžutės nebūtų užteršti ar bent jau išpilti skysčiai. Į plastiko konteinerį gali būti metami buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, žaislai be elektroninių įtaisų, kombinuotos pakuotės kaip TetraPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai, plastikiniai vyno butelių kamščiai. Į plastiko konteinerį taip pat galima mesti metalą – metalinius dangtelius, gėrimų bei konservų skardines, kepimo skardas, kitas smulkias metalo atliekas.
Į popieriaus konteinerį negalima mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, popieriaus, sutepto riebalais, tepalais, dažais, betonu, taip pat dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis. Todėl šių produktų rekomenduojama namuose naudoti kuo mažiau. Vienkartinį virtuvinį popierių galima pakeisti medžiaginiu rankšluosčiu, o vietoje plastiku padengto dovanų pakavimo popieriaus geriau naudoti rudos spalvos popierių arba furoshi stiliaus pakuotę.
Rūšiuojant stiklą verta žinoti, kad į rūšiavimo konteinerį galima mesti butelius, indus, stiklines pakuotes, stiklainius be dangtelių, stiklo duženas ir atraižas.
Jei atliekų skirstymui namuose naudojate šiukšlių maišus, rekomenduojame rinktis kompostuojamus maišus.
Galutinis atliekų mažinimo etapas yra kompostavimas. Klaidingai manoma, kad kompostavimas skirtas tik tiems, kas gyvena užmiesčio name arba turi sodą. Laura su savo vyru išbandė eksperimentą – atliekų kompostavimą Vilniaus senamiesčio 50 kv. metrų bute. Rezultatas parodė, kad kompostavimas tinka mieste gyvenantiems, keliauti mėgstantiems, 24 val. per parą užimtiems jauniems žmonėms. Jos teigimu, procesas lengvesnis nei gali pasirodyti. Tereikia augalinės kilmės atliekas sudėti į specialų kompostavimo maišą, kuriame gyvenantys sliekai pagreitina atliekų suirimą, todėl namuose nėra jaučiamas nemalonus kvapas. Jei gyvenate name ir turite galimybę kompostuoti lauke – procesas dar lengvesnis.
