Vertikalioji daržinkystė yra inovatyvus daržo augalų auginimo būdas, kuris yra ypač populiarus šiuo metu. Pateikiame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto mokslo darbuotojų dr. Živilės Juknevičienės, doc. dr. Jurgitos Kulaitienės ir doc. dr. Juditos Černiauskienės tyrimą šia tema.
Aukščiau žemės
Vertikalus augalų auginimo būdas yra naujas ir efektyvus metodas ne tik privatiems kiemeliams, bet ir gamybiniams ūkiams. Skirtingai nei atvirame grunte auginamų augalų, kur dirvožemio maistinės medžiagos ir vanduo pasiskirstęs netolygiai, vertikaliose sistemose augalams būtinos sąlygos yra koncentruotos vienoje vietoje, o jų patekimas augalams yra valdomas kompiuteriu. Sparčiai populiarėjanti technologija jau taikoma Lietuvos ūkininkų ūkiuose, kur auginami prieskoniniai vaistiniai augalai ir uogos. Tai būdas padidinti auginamų augalų plotą, panaudojant ūkiuose esančių pastatų sienas. Tvirtinant vertikalaus daržo auginimo modulius ant sienų, nereikia statyti papildomų konstrukcijų, lengviau įrengti laistymo sistemą, prižiūrėti augalus, nuimti derlių.
Vertikalios žaliosios sienos (sinonimai – vertikali sistema, vertikalus želdinimas, gyva siena) plačiai papiltę Prancūzijoje, Amerikoje. Tai populiarus augalų auginimo būdas miestų urbanistinėse vietose, kur nėra žemės ir nėra galimybės užsiauginti augalų atvirame grunte. Tai pat ūkuose, kur nederlingas dirvožemis, kaimo turizmo vietovėse, nedidelėse bendruomenėse. Augalų sienomis puošiami namų fasadai, viešbučių, sveikatingumo centrų foje, namų stogai. Įrengiant vertikalias augalų sieneles gali būti sukurtos naujos erdvės ne tik privačiose, bet ir urbanistinėse zonose.
Medis, plastikas ar metalas?
Mūsų moksliniuose tyrimuose naudojamų vertikalių augalų auginimo sistemų konstrukcija yra pagaminta iš augalų auginimui tinkamo plastiko su įrengta drėkinimo sistema. Plastikinės konstrukcijos pasirinktos dėl jų savybių. Plastikas yra lengvesnis už metalą, o lyginant su medžiu – pranašesnis dėl vandens užsilaikymo, ligų ir kenkėjų antplūdžio. Plastikas apsaugo tvirtinamą pagrindą nuo drėgmės, todėl plastikinį modulį galima tvirtinti tiesiogiai ant sienos. Taip pat plastikas – ateities žaliava, kuri tinkama perdirbimui ir gali būti panaudojama daug kartų keičiant paskirtį.
Svarbus konstrukcijos elementas – kokosų plaušas, kuris užtikrina aeraciją, lengvą vandens pratekėjimą ir augalų šaknų įsitvirtinimą. Ši natūrali medžiaga yra galinės sienelės dalyje.
Visas auginimo modulis yra paruoštas ir gali būti užsodinamas augalais tiek prieš montavimą, tiek jau sumontavus. Šis metodas gali būti naudojamas lapinių daržovių, prieskoninių ir vaistinių žolelių, uoginių augalų auginimui. Projekto veiklos vykdymo metu demonstruojamas bazilikų, mėtų, čiobrelių ir žemuogių auginimas.
Tvarus išteklių naudojimas ir saugus maistas
Augalus auginant vertikaliose sistemose ypatingai svarbu užtikrinti drėgmės rėžimą ir tręšimą. Optimizuojant augalų auginimui būtinų maistinių medžiagų ir vandens sąnaudas vertikaliose sistemose augalai laistomi vandens – trąšų mišiniu. Siekiant sudaryti augalams palankias sąlygas augti reikia rinktis didesnių talpų modulius. Taip bus užtikrintas augalų šaknų vystymasis. Augalas gali augti tik turėdamas tam tinkamas sąlygas ir sveikas šaknis. Štutgarto-Hohenheimo universiteto profesorius Evaldas Zyverdingas (Ewald Sieverding) pažymi, kad augalų smegenys yra jų šaknyse. Augalų šaknų morfologija yra labai skirtinga – nuo smulkučių, matomų tik per mikroskopą iki didelių, ilgų siekiančių iki kelių metrų.
Atsižvelgiant į augalų morfologines savybes vertikaliose sistemose dažniausiai yra auginami trumpos vegetacijos augalai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (anksčiau Aleksandro Stulginskio universiteto) mokslininkų grupė jau nuo 2015 metų tyrinėja vertikalaus augalų auginimo tehnologiją daržo augalų auginimui lauko sąlygomis. Tyrimams pasirinkti vaistiniai – prieskoniai augalai ir uogos. Dalis jų – vienmečiai t.y. bazilikai, pomidorai, paprikos, kiti – daugiamečiai – mėtos, čiobreliai. Didžiausią lankytojų nuostabą sukelia vertikaliai auginamos žemuogės, jų vešli žaluma, gausus derlius ir švarios uogos.
Žemės ūkio gamybos tikslas – aprūpinti gyventojus kokybiškais, saugiais ir palankiais sveikatai vietiniais žemės ūkio ir maisto produktais. Auginimui pasirenkant vertikalias sistemas yra saugojamas dirvožemis, vanduo. Be didelių investicijų įrengtos sistemos leidžia paįvairinti ūkininkų auginamos produkcijos asortimentą. Taip pat ši auginimo technologija gali būti taikoma bendruomenėse, gyvenvietėse, prie visuomeninių pastatų.
Keičiantis vartotojų prioritetams, orientuotiems į sveikesnę mitybą, mūsų šalies gyventojai pirmenybę ima teikti ekologiškiems, aukštos ir išskirtinės kokybės produktams, todėl tikėtina, kad prieskoninių – vastinių augalų ir uogų auginimas ir vartojimas toliau didės.
Modernus auginimo būdas, pasitelkiant informacines technologijas sudaro galimybes smulkiems ir vidutiniams ūkiams ūkyje perdirbtus aukštos, išskirtinės kokybės produktus parduoti tiesiogiai vartotojams ir gauti daugiau pajamų. Augant gyventojų sąmoningumui dėl tvaraus vystymosi, stiprėja gamtosauginiai, sveiką mitybą ir dalijimosi ekonomiką propaguojantys socialiniai judėjimai. Taip yra saugomos kaimo vietovės, skatinamas ūkininkų ir vartotojų bendradarbiavimas.
Nuo mažų daigelių iki skanių lapelių
Vertikalus augalų auginimo būdas užtikrina intensyvią maisto gamybą ir kokybę, sumažina transportavimo sąnaudas, o kartu mažiau žalojama (neigiamai veikiama) aplinka, oro užterštumas. Tai greitai populiarėjantis augalų auginimo būdas. Aplinką tausojančių produktų paklausa (trumpoji grandinė) Europos Bendrijoje buvo ir turėtų būti prioritetu. Pagalvojome tiek apie daržovių bei prieskonių auginimą, tiek apie atliekų valdymą, tiek natūralių gamtos šaltinių, kaip antai saulės, vėjo, lietaus vandens panaudojimą. Tai bus sistema, kuri galės žmonių gyvenamoje vietoje greitai ir lengvai aprūpinti juos maistu.
Tradicinė arba intensyvi žemdirbystė remiasi dideliu ūkio intensyvumu, tai yra ypač gausiu sintetinių mineralinių trąšų, pesticidų ir kitų cheminių medžiagų naudojimu. Vis dažniau kalbama apie tokio ūkininkavimo keliamas problemas: miškų nykimą, nualintą dirvožemį, suardytą biologinę pusiausvyrą, taršą cheminėmis medžiagomis, vandens išteklių eikvojimą, didžiulių žemės plotų skurdinimą ir gausų, tačiau bevertį derlių. Ieškoma įvairių sprendimų. Vertikalioji žemdirbystė galėtų būti kaip viena iš alternatyvų tradicinei. Naudojant šią sistemą iki minimumo sumažinamas trąšų, pesticidų ir vandens naudojimas, kadangi augalams parenkamas optimalus maisto medžiagų ir vandens kiekis.
Vertikalus augalų auginimo būdas yra naujas ir efektyvus metodas ne tik privatiems kiemeliams, mažoms erdvėms, bet ir gamybiniams ūkiams. Skirtingai nei atvirame grunte auginamų augalų, kur dirvožemio maistinės medžiagos ir vanduo pasiskirstęs netolygiai, vertikaliose sistemose augalams būtinos sąlygos yra koncentruotos vienoje vietoje, o jų patekimas augalams yra valdomas kompiuteriu. Sparčiai populiarėjanti technologija jau taikoma Lietuvos ūkininkų ūkiuose, kur auginami prieskoniniai vaistiniai augalai ir uogos. Tai būdas padidinti auginamų augalų plotą, panaudojant ūkiuose esančių pastatų sienas. Tvirtinant vertikalaus daržo auginimo modulius ant sienų, nereikia statyti papildomų konstrukcijų, lengviau įrengti laistymo sistemą, prižiūrėti augalus, nuimti derlių.
Vertikalios žaliosios sienos (sinonimai – vertikali sistema, vertikalus želdinimas, „gyva“ siena) plačiai paplitę Prancūzijoje, Amerikoje. Tai populiarus augalų auginimo būdas miestų urbanistinėse vietose, kur nėra žemės ir nėra galimybės užsiauginti augalų atvirame grunte. Tai pat ūkuose, kur nederlingas dirvožemis, kaimo turizmo vietovėse, nedidelėse bendruomenėse. Augalų sienomis puošiami namų fasadai, viešbučių, sveikatingumo centrų foje, namų stogai. Įrengiant vertikalias augalų sieneles gali būti sukurtos naujos erdvės ne tik privačiose, bet ir urbanistinėse zono
Mūsų moksliniuose tyrimuose naudojamų vertikalių augalų auginimo sistemų konstrukcija yra pagaminta iš augalų auginimui tinkamo plastiko su įrengta drėkinimo sistema. Plastikinės konstrukcijos pasirinktos dėl jų savybių. Plastikas yra lengvesnis už metalą, o lyginant su medžiu – pranašesnis dėl vandens užsilaikymo, ligų ir kenkėjų antplūdžio. Plastikas apsaugo tvirtinamą pagrindą nuo drėgmės, todėl plastikinį modulį galima tvirtinti tiesiogiai ant sienos. Taip pat plastikas – ateities žaliava, kuri tinkama perdirbimui ir gali būti panaudojama daug kartų keičiant paskirtį. Svarbus konstrukcijos elementas – kokosų plaušas, kuris užtikrina aeraciją, lengvą vandens pratekėjimą ir augalų šaknų įsitvirtinimą. Ši natūrali medžiaga yra galinės sienelės dalyje.
Visas auginimo modulis yra paruoštas ir gali būti užsodinamas augalais tiek prieš montavimą, tiek jau sumontavus. Šis metodas gali būti naudojamas lapinių daržovių, prieskoninių ir vaistinių žolelių, uoginių augalų auginimui. Projekto veiklos vykdymo metu demonstruojamas bazilikų, mėtų, čiobrelių ir žemuogių auginimas.
Daugiau apie šią mokslininkų veiklą galite sužinoti: https://zua.vdu.lt/
