Pelargonijos – svaigaus kvapo gėlės, kurios ne tik puošia namus, balkonus bei terasas, bet ir pasižymi išskirtinėmis vaistinėmis savybėmis. Prasidėjus šalnoms, ateina metas jas perkelti į patalpų vidų. Tad kaip prižiūrėti šiuos nuostabius augalus namuose, kad jie sėkmingai peržiemotų?
Trumpa augalo charakteristika
Pelargonijos yra kilusios iš Pietų Afrikos, tad joms labiausiai patinka šiltas bei sausas klimatas. Šių gėlių įvairovė yra išties didelė – priskaičiuojama net virš 250 jų rūšių. Taigi jos pasižymi savo spalvų, tekstūrų bei formų įvairove. Pelargonijos taip pat išsiskiria savo ypatingu aromatu, kuris yra gana stiprus, kai kuriems jis primena morkų kvapą. Dėl savo vaistinių savybių šie augalai dažnai yra naudojami natūralioje medicinoje.
Kaip prižiūrėti pelargonijas žiemą?
* Atėjus vėsesniam metų laikui, kai termometro stulpelis siekia vos 1-2 laipsnius šilumos, pelargonijos yra perkraustomos į šiltesnę patalpą. Idealiausia, jei joje vyrauja maždaug 10-15 laipsnių šilumos. Tai galėtų būti prieškambaris arba žiemos sodas. Svarbu, kad pelargonijų laikymo vieta būtų gerai apšviesta.
* Gyvenant bute, pelargonijas galima laikyti nešildomame įstiklintame balkone arba prie lango laiptinėje.
* Jeigu daugiau nėra kitos vietos jų laikymui, jas galima laikyti paprasčiausiai kambaryje, ant pačios šviesiausios palangės, žinoma, tada jos neturės ramybės periodo. Kadangi pelargonijos nėra itin reiklios, jos pavasario gali sulaukti ir tokiomis sąlygomis.
* Gruodžio mėnuo šioms gėlėms yra ramybės periodas. Tad laistyti jas reikia labai saikingai. Paliejus, maždaug po 0,5-1 val., likusį vandenį iš lėkštelės reikia išpilti, kad stovintis vanduo nepūdytų šaknų. Tręšti šiuo metu visai nereikia.
* Ramybės periodu, jeigu augalas išleis šakelę su žiediniais pumpurais, ją geriausia yra nuskinti, kad jis ir toliau galėtų „miegoti“ žiemos miegu.
* Žiemą, pelargonijas auginant šiltesnėje patalpoje, jas reikia dažniau palaistyti ir kas 2 savaites papildomai patręšti 0,1 proc. kompleksinių trąšų tirpalu. Renkant trąšas, reikia atkreipti dėmesį, kad jose būtų kuo mažiau azoto ir kuo daugiau kalio bei fosforo.
