Kai šįryt važiavau į darbą, virš miesto per visą dangų – kiek tik galėjau matyti, kabėjo didelis pilkas cepelinas.
Darbe perskaičiau straipsnį apie danų hygge. O, kaip iš to atšalusio pilko miesto norėčiau grįžti į savo hygge namus – šviesius, šiltus, saulėtus, estetiškus ir minimalistinius, kur visko yra tik tiek, kiek reikia.
Bet vakar po darbo skalbiau ir jau beveik naktį išdžiausčiau toną šlapių skalbinių. Išmėčiau juos po visus kambarius, nes lauke vis dar lyja. Ryte išsigandau: dvi metalinės džiovyklės buvo apkabinėtos ilgomis vaikų pėdkelnėmis, apatiniais marškiniais ir trumpikėmis (šįryt viskas dar buvo drėgna), visos namų sofos apdėliotos milžiniškais lovos skalbiniais, kėdžių atkaltės – rankšluosčiais ir rankšluostukais. Ir dar nemenkas kalnelis šlapių smulkmenų liko gulėti plastiko vonelėje – nesugalvoju, kur visa tai sukabinti.
Mano namai dabar – lyg skalbimo milteliais kvepiančios tropikų džiunglės: šilta, drėgna ir sunku prasibrauti.
O kaip norėčiau hygge namų – vakare grįžusi išsivirti puodelį arbatos, įsitaisyti tarp sofos pagalvėlių ir ką nors paskaityti. Bet pirmiausia turėsiu nuo baldų nurinkti sausus drabužius, tada išvaduosiu džiovyklę iš pėdkelnių ir sukabinsiu likusius šlapius skalbinius. Išvėdinsiu namus, sulankstysiu lovos patalus ir tada arbatos jau nenorėsiu. Ir man atrodys, kad cepelininis dangus niekada neišsigiedrys.
Bet visa tai praeitis. Dabar aš turiu „Electrolux Perfect Care 800“, kurią liepiau pastatyti valgomajame, nes taip buvo greičiau, nei nešti į rūsį, o aš nenorėjau delsti. Džiovyklės nebūtina jungti prie nutekamųjų vamzdžių: yra talpa, į kurią surenkamas vanduo. Svarsčiau, ar negadins interjero. Juokingas nerimas! Interjerą ji tik pagražino!
Kai džiovyklės būgnas baigė suktis, iš jo traukiau šiltutėlius, kvepiančius ir net šiek tiek palygintus trikotažinius bei medvilninius marškinėlius, sūnaus mokyklinius džinsus ir treningus, dukters palaidinę, kalną pėdkelnių ir pirmą kartą gyvenime su pasimėgavimu lanksčiau skalbinius ir dėliojau juos į spintas. Nesu atidi audinio subtilybėms (tiksliau, esu tingoka), todėl naudojausi „Mixed XL“ džiovinimo programa, kuri leidžia net labai skirtingus audinius džiovinti kartu. Ir jie visi atrodo kaip nauji!
Džiovyklės būgne esantys jutikliai nustato drabužių drėgmę ir pagal tai koreguoja, kaip tinkamai juos išdžiovinti. Tad net jei renkuosi vieną režimą, džiovyklė automatiškai prisitaiko: išdžiovina kaip tik taip, kaip to reikia tuo metu būgne esantiems skalbiniams. Pavyzdžiui, vilnos režimu sukami audiniai prisispaudžia prie būgno lyg būtų džiovinami ant plokščio paviršiaus, todėl neišsitampo ir nesusivelia. Džiovyklės viduje būgnas ir oras keičia kryptį, tad išdžiūna viskas – nuo didžiausios paklodės iki mažiausios kojinaitės. Džiovyklė pati prisitaiko prie skirtingoms medžiagoms keliamų skirtingų reikalavimų, ir man nereikia sukti galvos: galiu pagulėti ant sofos su knyga ir puodeliu arbatos. Juk apie tai svajojau.
„Electrolux Perfect Care 800“ turi skirtingas programas skirtingiems audiniams džiovinti: sintetiniams, lauko ir sporto drabužiams, šilkui ir kitiems itin didelės priežiūros reikalaujantiems audiniams, lovos skalbiniams, megztukams, taip pat batams ir minkštiems vaikų žaislams.
Skalbinių aš nelyginu, bet jei tai daryčiau, „Electrolux“ ir šiuo atveju man tarnautų: galiu „liepti“ viską džiovinti iki nepriekaištingo sausumo arba išsaugant truputį drėgmės – nes kaip tik tokius audinius lengviau lyginti.
Ir dar. Nėra nieko blogiau už tai, kai skalbyklės būgne besisukdamos ilgos pėdkelnės apvynioja kitus skalbinius ir susuka juos į neišnarpliojamą gniutulą. Dabar aš nesijaudinu ir dėl to: sumetu viską į džiovyklę ir ji pati drabužius išnarplioja, nes būgnas džiovinimo metu keičia sukimosi kryptį.
Taigi dabar aš dėl nieko nesijaudinu. Darbe skaitau apie namų jaukumą ir mano širdis džiaugiasi, nes pagaliau ir manieji yra tvarkingi ir gaivūs: jokių drėgnų skalbinių džiunglių. Dabar namuose vėl estetiška, tvarkinga ir šilta. Visai kaip tuose straipsniuose.
„Electrolux Perfect Care 800“ sukasi vidury kambario, o aš sėdžiu tarp pagalvėlių ant sofos, geriu arbatą ir mėgaujuosi taip, lyg džiovyklė būtų krosnelė. Man jauku šalia jos, nes ilsiuosi.
Taigi galvoju, kad cepelinų spalvos debesys yra tik mūsų galvose ir sprendimuose.
