Nors teigiama, kad kilimo aukso laikas praėjo, tai netiesa. Šiuo metu ši interjero detalė išgyvena savitą reneseansą. Juk ja galima daug paslėpti, apsaugoti arba tiesiog akcentuoti. Apie kilimų naudojimą buityje, kylančias problemas ir jų sprendimus kalbamės su Rūta Būtėnaite, Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros docente ir rankų darbo „BOTEH“ kilimų dizainere.
– Ar svarbi interjero ir kilimo sintezė? Į ką svarbiausia atsižvelgti derinant kilimus prie baldų?
– Kilimas yra neatskiriama interjero dalis, jis turi derėti su visu stiliaus, spalviniu interjero sprendimu, raštais ir faktūromis, dominuojančiomis patalpoje.
Prieš renkantis kilimą, reikia ramiai pagalvoti ir atsakyti sau į klausimus: kokią atmosferą namuose noriu susikurti, kas man patinka, kokios mano vertybės ir ką noriu matyti kasdien?
Jei tik pradedate kurti interjerą, nebūtinai eiti tradiciniu keliu – iš pradžių sienos, baldai, užuolaidos ir galiausiai kilimas. Kilimas gali padiktuoti viso interjero sprendimą, ypač jei jis autorinis ar rankų darbo. Prie tokio išskirtinio taikomosios tekstilės kūrinio daug paprasčiau pritaikyti sienų spalvas bei parinkti užuolaidas, nei atvirkščiai.
Viena iš klaidų, kurios neretai daromos – siekis kilimo spalvą maksimaliai pritaikyti prie interjero baldų, užuolaidų, sienų spalvos. Tokie beveik monochrominiai interjerai gal ir labai teisingi, bet nuobodūs, be kūrybiškumo. Geriau, kai atspalviai šiek tiek žaidžia tarpusavyje, jų yra ir šiltesnių, ir šaltesnių ar atsiranda kitų dominuojančiai spalvai akomponuojančių akcentų.
– Daug kas teigia, kad kilimo amžius praėjo, ar pritariate šiai nuomonei?
– Tokių žmonių tikrai nėra daug, galbūt vienetai, aš bent jau taip teigiančių negirdėjau.
Lietuvoje buvo toks trumpas etapas po sovietinio laikotarpio, kai buvo metami atsibodę Lentvario žakardiniai kilimai ir masiškai klojamos naujos grindys, įvairūs laminatai. Tuo metu trumpai atrodė, kad jos gražios ir dengti kilimu jų nereikia. Tačiau greitai visi pamatė, kad tokie namai, greičiau ofisai, tampa nejaukūs, juose nėra šilumos.
Visame pasaulyje kilimo tradicija yra gaji. Rytų šalyse kilimas – viena rafinuočiausių taikomojo meno formų, šių kilimų kompozicija, ornamentai, simboliai, spalviniai deriniai byloja apie tūkstantmetes tradicijas, juose užšifruoti apsaugos simboliai, gražūs palinkėjimai būsimam savininkui.
Juk kilimas – tai tarsi Rojaus atspindys žemėje, o kartu – subtilus meno kūrinys. Iš Rytų prekybiniais keliais patekę į Vakarų Europą, kilimais buvo žavimasi, jie vaizduojami Renesanso tapyboje visuose sakraliniuose siužetuose, ir buvo prieinami tik valdovams. Vėliau kilimai jau atsiranda turtingų dvariškių, miestiečių namuose. Tik nuo 17 a. kilimus pradėta rišti ir Europoje, Savonnerie dirbtuvėse. Rankų darbo kilimai iki mūsų dienų išliko namų šeimininko prestižo, gero tono, stiliaus ženklas. Šiuo metu kilimai – ir neribojama šiuolaikinių dizainerių bei dailininkų saviraiškos forma.
– Praktiškumo aspektas: kokioje patalpoje jį geriausiai patiesti, ar svarbu atsižvelgti, kiek žmonių juo vaikščios?
– Praktiškumo aspektas kalbant apie kilimus ypač svarbus. Visada svarbu įvertinti patalpos niuansus. Visose patalpose galima tiesti kilimus, tik reiktų teisingi pasirinkti kilimo pluoštą, audimo būdą. Jei patalpoje būnama pastoviai, reiktų pasirinkti teisingą spalvinį sprendimą – margesnį su daugiau melanžo (maišytų įvairių atspalvių siūlų). Paprastai ant lygios spalvos kilimo, nesvarbu – šviesaus ar tamsaus – labiausiai matosi purvas. Šviesios spalvos – labiau teplios, ant tamsių matosi kiekvienas nukritęs šapelis ar plaukelis. Kilimo kraštai paprastai apsinešioja ir tepasi labiau, nei kilimo centras. Kilimų dizaineris, įvertinęs patalpos paskirtį, kilimą projektuoja remdamasis meniniais ir praktiniais aspektais.
Miegamajame, kuriame būname palyginti rečiau ir, kuris paprastai tepasi mažiau, galima rinktis šviesesnių spalvų kilimėlius prie lovos, ilgesnį takelį lovos kojūgalyje ar tiesiog patiesti kompozicinį akcentą jaukumo dėlei.
Vonioje ar virtuvėje geras sprendimas – medvilniniai kilimai, kurie gerai skalbiasi. Koridoriuje, galima rinktis ir masinės gamybos kilimėlį, kurį negaila dažniau pakeisti.
– O kokiame kambaryje labiausiai dera kilimas?
– Nėra patalpų, kur nederėtų kilimas. Nebent neteisingai priderinta prie interjero. Neįsivaizduoju svetainės, kurioje susirenka visi šeimos nariai, be kilimo, nebent yra rimtų alergijos problemų. O kaip ryte atsikelti su gera nuotaika iš lovos, jei kojos atsiremia į šaltas grindis, o ne į minkštą vilnonį pluoštą? Kilimas – audinys, teikiantis šilumą – tiek fizinę, tiek ir emocinę. Gerai priderintas gali būti svarbus interjero akcentas. Dabar tiek daug Lietuvoje minimalistinių, gana unifikuotų interjerų, kuriamų pagal panašų principą. Tekstilė tampa viena iš pagrindinių veiksnių, suteikiančių šioms patalpoms individualumo. Na, o klasikinės stilistikos interjeras be gero kilimo neįsivaizduojamas.
– Kaip geriausia valyti dėmes iš kilimo?
– Kilimą prižiūrėti reikia atsižvelgiant į prie jo pateiktus priežiūros ženklus, tai priklauso nuo kilimo audimo technologijos, pluošto.Vienus galima plauti, skalbti, kitus tik valyti sausu cheminiu valymu.
Svarbiausia, kreiptis į profesionalias valymo įstaigas arba naudotis specialiai kilimams naudojamas valymo priemones, kurios parduodamos visuose specializuotuose prekybos centruose. Ir neeksperimentuoti patiems. Jei jau įsigijote gerą kilimą, tuo pat metu iš anksto reiktų įsigyti ir valymo priemonių, jei, pavyzdžiui, netyčia išsipiltų vynas, kava ar t.t.
Tiesą sakant, visada siūlau kreiptis į valymo specialistus, juk , pvz.: kostiumo dizainerių neklausinėja kaip konkrečiai valosi ar skalbiasi jų kuriami rūbai, kilimų dizaineriai labiau rūpinasi kilimų meniškumu ir kokybe.
– Kokios sudėties, kokio plauko kilimą geriausia įsigyti?
– Aš visada už individualumą ir kokybę. Nevertinu masinės gamybos kilimų, imituojančių rytų ar europietiškos klasikos, kurie originaliai austi rištine kilimų audimo technika, piešinius. Vienas iš puikių pasirinkimų, išsprendžiančių ilgos kilimo paieškos, derinimo klausimus – pagal jūsų interjerą projektuojami kilimai, kai dizaineris sukuria galutinį interjero akcentą , apjungiantį visas pabirusias patalpos detales, kuris dera tiek spalviniu sprendimu, tiek ir piešiniu, o kartu yra kokybiškas ir ilgalaikis. Juk savaime suprantama dabar užsakinėti individualiai projektuotus baldus, virtuves, laiptus, užuolaidas. Ir vargu, ar kilimo kūrimas užtruks daugiau laiko, nei ilgos nevaisingos jo paieškos prekybos centruose.
Nemėgstu sintetikos, dabar daugelis linksta į tikrus, natūralius dalykus. Siūlyčiau rinktis natūralios vilnos (juk pusę metų Lietuvoje vyrauja šalti orai), medvilninius – jei reikia ypač praktiško, skalbiamo varianto, pvz.: vonioje.
Vienas baisiausių ir nestilingiausių šiandienos dalykų – visur klojami beverčiai ilgaplaukiai shaggi kilimai. Kartais jie net patiesiami prie rimtų, gero dizaino baldų, tada iš karto pastebimas kokybės neatitikimas.
Jau girdžiu sakant, kad rankų darbo kilimai brangūs ir ne visiems prieinami, tačiau yra visokių kainos variantų (pvz.: ne tokio smulkaus audimo ir dėl to prieinami nomadų gabbeh kilimai). Beje, yra daug kitų išeičių.
Manau, geriau Lietuvos ar užsienio blusturgiuose nusipirkti, kad ir dėvėtą, nebrangų, tačiau originalų rankų darbo vilnonį kilimėlį, nei už panašią kainą įsigyti parduotuvėje naują sintetinį. Ypač, jei gyvenate sename, savo istoriją turinčiame name. Dabar vis dažniau atsiranda bohemiško stiliaus interjerų, kuriuose derinama įvairi vintažinės tekstilės kilimai, aplikacijos, siuvinėjimas, autentiški audiniai.
