Statant namą, pamatų rūšis parenkama atsižvelgus į daugybę veiksnių – grunto tipą, požeminio vandens lygį, įšalo gylį, ar namas statomas su rūsiu, ar be jo, laikančiųjų sienų tipą, architektūriniai sprendimus ir statančiojo finansinės galimybes. Juostiniai pamatai šalyje tradiciškai yra gan populiarūs. Jiems nereikia tiek sudėtingos įrangos, kaip gręžtinių pamatų įrengimo atveju, todėl juos nesunku įrengti patiems, taip pat yra sukaupta nemažai kolektyvinės patirties, kuria galima dalintis. Apie juostinius pamatus pasakoja įmonės VILNIAUS SRV statybos vadovas Algis Šilabritas.
Juostinių pamatų ypatybės
Juostinius pamatus galima skirstyti į dvi rūšis – tai monolitiniai ir surenkamieji (kartais dar vadinami blokiniais). Monolitiniai yra liejami vientisi, surenkamieji – montuojami arba mūrijami iš specialių pamatinių blokelių.
Spręsdamas, kurios rūšies pamatai bus geriausi jūsų namui, konstruktorius atsižvelgia į kelis veiksnius. Jeigu laikantysis gruntas yra aukštai, juostiniai pamatai greičiausiai bus tinkamiausias pasirinkimas, mat jeigu šis gruntas būtų itin žemai, racionaliau būtų įrengti gręžtinius pamatus. Monolitinius pamatus geriausia įrengti jeigu egzistuoja esamų sąlygų kitimo grėsmė – besiplečiantis gruntas, molingos vietovės, ar žemės slinkimo grėsmė. Tokio tipo pamatai paprastai įrengiami, jeigu laikančių sienų medžiagos yra sunkesnės, tarkime, blokeliai su plytine apdaila ar mūras. Jeigu gruntinės savybės geros, o būsimasis namas karkasinis, gali pakakti ir surenkamųjų pamatų. Monolitinius pamatus įrengti trunka ilgiau nei blokinius, taip pat jie yra brangesni.
Jeigu norima rūsio, juostiniai pamatai yra bene idealiausias ekonomiškai pagrįstas variantas. Pamatų tipas gali priklausyti nuo požeminių vandenų lygio. „Jeigu gruntiniai vandenys yra aukščiau rūsio grindų lygio ir jeigu nuspręsite daryti surenkamus pamatus, tuomet reikės išleisti daugiau pinigų hidroizoliacijai. Kai tokiomis pat sąlygomis daromi monolitiniai pamatai, liejimui galima pasirinkti hidrobetoną – tokiu atveju, hidroizoliacija kainuos pigiau“, – pasakoja A. Šilabritas. Abiem atvejais, pamatai žemėn įleidžiami pamatai nemažiau 1,5 m. Pamatų gylis turėtų būti žemiau už įšalo gylį. Jeigu namo projekte rūsys yra numatytas, kasama pamatų duobė, o jeigu rūsio nėra – tranšėja.
Surenkamieji pamatai montuojami iš jau paruoštų blokelių, dedant juos vienas prie kito. Blokeliai paprastai gaminami iš betono, tiesa, pamatams galima naudoti ir keramzitinius blokelius, jų būna įvairių rūšių ir specifikacijų. Naudojant blokelius darbas yra atliekamas greičiau nei dirbant su monolitiniais pamatais.
Monolitiniai pamatai
Paprastai monolitiniai pamatai yra liejami šia tvarka:
Pirmiausia, aplink perimetrą, ir viduje, vietose, kuriose bus atraminės sienos, iškasamos tranšėjos. Jeigu namas bus su rūsiu – kasama pamatų duobė. Kaip jau minėta, kasama tiek, kad pamatai būtų giliau už įšalo zoną, kuri Lietuvoje vidutiškai siekia 1,2 m.
Pagal statybos projekto reikalavimus sutankinamas gruntas. Tam, kad būtų patogiau sumontuoti klojinius, galima įrengti 5-7 cm aukščio papėdę. Tuomet įrengiami klojiniai, į vidų sudedamas armatūrinis karkasas. Armatūrą reikia teisingai paskirstyti, sutvirtinti kampus. Tuomet liejamas betonas. Jeigu pamatai įrengti giliai, galima naudoti hidrobetoną – jis atsparesnis drėgmei nei įprastas.
Betonas ima stingti. Jį karštomis dienomis reikėtų laistyti vandeniu, kad neperdžiūtų. „Jeigu lauke yra 25 laipsnių, diena jau laikoma karšta. Taip pat jeigu dieną šviečia saulė, o pavėsyje yra 20 laipsnių šilumos, pamatus reikėtų sudrėkinti, bent jau pirmas tris dienas nuo pamatų išliejimo“, – patirtimi dalijasi pašnekovas. Po dviejų savaičių jau galima pradėti mūryti sienas ar atlikti kitus reikalingus darbus, nes tuomet betonas būna pasiekęs apie 70% betono savo tvirtumo. Standartiškai betonui pasiekti savo optimalų stiprį reikia 28 dienų.
Monolitinių pamatų įrengimo laiką apskaičiuoti nėra paprasta – dienų skaičius priklauso nuo pamatų kubatūros. Visgi A. Šilabritas teigia, jog vidutiniškai vienas darbininkas per dieną gali įrengti 1 kub. m. pamato. Monolitinių pamatų kaina yra matuojama būtent pagal kubinius metrus. Kubatūra priklauso nuo būsimo gyvenamojo namo ploto, tačiau tai ne vienintelis veiksnys. Visgi 120 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamajam namui, rinkos kaina galėtų būti 1000-1300 už įrengtą kubinį metrą. Į šią kainą paprastai įeina darbai, medžiagos bei PVM.
Statybos aikštelėje paprastai darbuojasi 5 žmonės.
Surenkamieji (blokiniai) pamatai
Surenkamieji pamatai paprastai susideda iš dviejų dalių – betoninės papėdės ir betoninių pamatų blokų. Šie blokai, rūsio įrengimo atveju, yra ir rūsio siena. Kasama tranšėja, arba pamatų duobė tuo atveju, jeigu namas įrengiamas su rūsiu.
Įrengiama papėdė. Tam yra trys populiarūs variantai. Jei apkrovos nėra didelės, pasak A. Šilabrito papėdę galima suformuoti iš blokelių, juos paverčiant ant šono ir pastatant išilgai, tad blokelio ilgis tampa papėdės pločiu. Tarkime, jeigu blokelis yra 60 cm ilgio, pavertus jį ant šono galėsite įrengti 60 cm pločio papėdę, ant kurios bus galima montuoti blokelius. Kitas variantas – išlieti gelžbetoninę juostą. „,Gelžbetoninė juosta įrengiama tuomet, jei yra didesnės apkrovos. Priklausomai nuo projekto, jos plotis siekia apie 60-80 cm. Paprastai dedami horizontalūs armatūros strypai (10-12 mm) ir skersinė armatūra (8-10 mm)“, – pasakoja A. Šilabritas. Taip pat yra gaminami ir specialūs, kur kas platesni pado blokai pamatams. Juos įmontavus, ant viršaus dedami pamatų blokeliai.
Šie blokeliai paprastai montuojami perrišant vertikalias siūles. Tačiau tuo atveju, jei surinkinėjama pakankmai ilga siena, kuri vėliau bus užpilta gruntu, blokai neperrišami, o dedami vienas ant kito, taip suformuojant atskirus stulpelius, tarp jų paliekant 30-40 cm tarpus. Tuomet montuojami klojiniai, sudedamas armatūrinis karkasas ir ertmė užbetonuojama. Taip susidarę stulpeliai susirakina per susiformavusią skylę ir grunto spaudimas jų neišstumia.
Tuščiaviduriai blokeliai užpilami betonu ir paliekami džiūti. Prireikus betonas tankinamas giluminiu vibratoriumi. Kaip jau minėta, esant didesnėms apkrovoms, blokelius galima papildomai armuoti vertikalia armatūra bei įrengiant horizontalią armatūrą ties blokelių siūlėmis. Vertikalios armatūros strypus galima įtvirtinti betonuojant papėdę arba vėlesniame etape, įsirengus papėdę galima „inkaruoti“ – įtvirtinti armatūros strypus papėdėje išgręžiant skyles.
Surenkamuosius pamatus įrengti trunka greičiau nei monolitinius. Įrengimo greitis priklauso nuo darbų apimties, tačiau pašnekovas teigia, jog 4 darbininkai per dieną gali įrengti ne mažiau nei 60 pamatų blokų.
Šilumos izoliacija ir hidroizoliacija
Pamatus taip pat reikia šiltinti ir izoliuoti, kadangi šioje vietoje neišvengiamai kaupsis drėgmė ir smelksis šaltis. Rengiant hidroizoliaciją, apsaugoma tiek nuo kapiliarinės, atsirandančios dėl porėtos statybinių medžiagų struktūros, tiek nuo gruntinės drėgmės, kuri kaupiasi pastato išorėje.
Pagal izoliavimo būdą ir veikimo principą hidroizoliacija skirstoma į tepamą, klijuojamą, įsiskverbiančią, montuojamą.
Tepama hidroizoliacija. Plačiausiai žinoma šios kategorijos medžiaga – bitumas. Tai nebrangus būdas izoliuoti, tačiau bitumas turi sąlyginai trumpą eksploatacijos laiką, yra jautrus minusinei temperatūrai. Todėl šiais laikais populiaresnės bituminės-guminės, bituminės-polimerinės ar cementinės-polimerinės mastikos.
Klijuojamos hidroizoliacijos – ruloninės dangos, klijuojamos tiek ant pagrindo, tiek viena ant kitos keliais sluoksniais. Populiariausios tradicinės medžiagos – ruberoidas, tolis, pergaminas bei naujos kartos – izoelastas, izoplastas, mostoplastas.
Įsiskverbianti hidroizoliacija. Įsiskverbiančios medžiagos gaminamos iš cemento, chemiškai aktyvių priedų ir specialiai smulkinto smėlio. Naudojamos siekiant sumažinti galimą kapiliarinę drėgmę. A. Šilabritas teigia, kad šis variantas daugiau skirtas tiems atvejams, kai įprasti hidrozoliacijos būdai nėra veiksmingi, tarkime, atnaujinant anksčiau statyto namo hidroizoliaciją tarp pastato ir rūsio sienos.
Pamatus taip pat būtina ir apšiltinti. Populiariausias būdas apšiltinti pamatus yra kietos putų polistirolo plokštės. „Rūsio sienos iki 1,8 cm gylio apšiltinamos 10-15 cm storio polistirolu, o giliau galima naudoti ir plonesnį, iki 10 cm sluoksnį. Rūsys šiaip ar taip nėra šilta patalapa“, – pasakoja A. Šilabritas. Atsižvelgiant į sąlygas, pamatus galima šiltinti tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Egzistuoja ir blokeliai su polistirolu, įmontuotu į vidų – tai sumažina šiluminius nuostolius.
Vėlesniame namo statybos etape, bus įrengiami inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekų sistema, elektros tinklai). Jie dažniausiai klojami virš pamato papėdės. Kartais klojant pamatus būna paliekama įvairių ertmių būtent šiems tinklams nutiesti. Tačiau dažnas atvejis, kai pamatai liejami ar statomi be jokių tarpų, o darbininkai, atvykę montuoti minėtų tinklų, patys išsigręžia reikiamas ertmes pamate. Kai darbai atlikti, šios angos užtaisomos bei įrengiama hidroizoliacija.
