Termometro stulpeliui leidžiantis žemyn, vis mieliau laiką leidžiame namuose. Sinoptikai prognozuoja, kad oras tik šals, tad pamažu pradedamas šildymo sezonas. Tačiau gyvenimas šiltoje patalpoje ne visuomet sveika. Norintieji namuose jaustis gerai turėtų susirūpinti tinkamu mikroklimatu.
Kaip pasakojo UAB „Švelnus oras“ atstovas Vismantas Jakutis ir konsultantas Gražvydas Paukštė, norint sveikai gyventi, patalpas reikia tinkamai šildyti ir vėdinti. Svarbiausia pasirūpinti santykiniu oro drėgnumu, oro judėjimo greičiu bei patalpų temperatūra.
Nesirūpinimas aplinka gali susargdinti
„Paprastai vienam žmogui gyvenamosiose patalpose minimaliai reikia 14,4 kub.m /h šviežio oro. Taigi patalpoje, kurioje yra žmonių, visas oras turėtų pasikeisti maždaug per 1–1,4 val. Tai priklausys nuo žmonių skaičiaus ir šilumos bei drėgmės išsiskyrimo. Didesnė oro apytaka turi būti virtuvėje (čia visas oras turi pasikeisti per 0,5 val.), vonioje (per 0,3 val.) ir tualete (per 0,1 val.),“ – pasakojo specialistai.
Jei patalpa nevėdinama, įkvėptas deguonis virsta anglies dvideginiu, nuo kurio pertekliaus pradeda skaudėti galvą, sumažėja darbingumas ir t.t. Be to, išsiskiria vandens garai. Per parą vienas žmogus būdamas namie, pavyzdžiui, naudodamasis vonia, dirbdamas virtuvėje, o taip pat ir savo kūnu, išskiria apie 2 litrus vandens.
Kaip apsisaugoti nuo grybelio
Per didelė drėgmė taip pat yra kenksmingas veiksnys – atsiranda terpė vystytis grybeliams. Drėgmė ardo pastato konstrukcijas, smarkiai sumažina atitvarų šiluminę varžą. Pelėsiai atsiranda ties atitvara esant 70% santykiniam drėgnumui. Tokiam drėgnumui kelią užkerta normali ventiliacija ir gera išorinių sienų šilumos izoliacija. Ant šiurkštesnio sienų paviršiaus pelėsiai gali atsirasti greičiau nei ant lygaus, nes pastarąjį patogu valyti, be to, drėgmei susikaupti neleidžia lengviau juo judantis oras.
Atsiradusį grybelį galima naikinti denatūratu, skalbimo milteliais, kalkėmis arba chlorkalkėmis. Tačiau daug svarbiau sunaikinti atsiradimo priežastį – per didelę drėgmę patalpose. Santykinę oro drėgmę galima mažinti ribojant drėgmės išsiskyrimą arba jos paplitimą bei gerinant vėdinimą. Norint kontroliuoti patalpos mikroklimatą, namie reikėtų turėti ne tik barometrą, bet ir drėgnomatį.
Kaip vėdinti namus
Namas gali būti vėdinamas keliais būdais: natūraliu būdu, mechaniškai ištraukiant orą arba mechaniškai tiekiant bei ištraukiant orą, taip pat rekuperacijos būdu. Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas yra natūralus vėdinimas, kai oras dėl temperatūrų ir slėgio skirtumo pats skverbiasi į patalpas ir pats iš jų pasišalina.
„Natūraliai ventiliacijai būtini vėdinimo kanalai ir angos grynam orui įtekėti. Įstačius sandarius langus ir duris, sumažėja galimybė šviežiam orui patekti į patalpas, o visą laiką laikyti pravirus langus nepatogu, nes išeina šiluma ir traukia skersvėjai. Šią problemą galima spręsti įrengiant reguliuojamo skerspjūvio vėdinimo angas, naudojant srovelinius ventiliatorius ar kitokias ventiliacijos sistemas. Bet šviežias oras vis tiek nepateks į namus, jei neturės pro kur pasišalinti,“ – aiškino specialistai.
Teisinga natūralaus vėdinimo schema būtų tokia: lauko oras pirmiausia patenka į miegamuosius, po to į gyvenamąjį kambarį, prieškambarius ar koridorius, ir per virtuvę arba sanitarinius mazgus pasišalina išsinešdamas anglies dvideginį bei drėgmę. Tas pats oras iš pradžių vėdina mažiau užterštas patalpas, vėliau – labiau užterštas.
Verta žinoti: oro judėjimas ypač svarbus butuose su plastikiniais langais. Kad oras juose judėtų, turi būti įrengta puiki vėdinimo sistema, nuolat pravertos orlaidės.
Orą galima ir džiovinti
Patalpų mikroklimatą galima reguliuoti šildymo prietaisais ar įrenginiais. Pavyzdžiui, šildymas tradicine krosnimi yra tikrai geras šildymo būdas, nes krosnis šildo dideliu plotu ir gerai džiovina orą.
Taip pat gerai šildo ir grindinis šildymas. Individualiame gyvenamajame name rekomenduojama pirmame aukšte įsirengti grindinį šildymą, o antrą aukštą šildyti radiatoriais. Šis variantas geriausias todėl, kad skirtingai pasiskirsto šilto oro srautai. Šildant grindis šilta yra apatinė patalpos dalis, šildant radiatoriais – viršutinė dalis. Akumuliacinį šildymo būdą geriau naudoti tada, kai šildoma elektra ir yra mažesnis elektros tarifas naktį.
Galima ir tiesiogiai šildyti orą. Taip orą šildo židinys, bet šildymą židiniu sunku reguliuoti. Orą dar galima šildyti įvairiais kaloriferiais, tačiau toks būdas tinka tik retkarčiais šildomuose vasarnamiuose arba sodo nameliuose.
Svarbi ir palaikoma temperatūra
Tinkamą mikroklimatą namuose lemia ir vyraujanti temperatūra. Anot specialistų, namuose oro temperatūra turėtų siekti 18-23 laipsnius šilumos. Miegamajame ir virtuvėje ji gali būti ir pora laipsnių žemesnė. Vėsesnė temperatūra padeda lengviau užmigti, o virtuvę papildomai prišildo joje veikiantys elektros prietaisai. Vonios kambaryje oras turėtų būti šiltesnis. Čia temperatūra gali siekti ir 24 laipsnius.
Be to, vertinant patalpų temperatūrą, svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,5 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2-3 0C.
Taip patariama todėl, kad esant per aukštai patalpos temperatūrai, sutrinka kraujagyslių veikla, išėjus į kiemą kyla rizika lengviau susirgti.
