Nors buitinės technikos eskpertai pažymi, kad viryklių rinkoje nepajudinamai dominuoja į baldus įmontuojama technika, nusprendusiems atsinaujinti savo virtuvę, nekeičiant senų, tačiau dar puikai tarnaujančių baldų, geriausias sprendimas įsigyti naują stacionarią viryklę. Galbūt, nutarus atnaujinti šį pagrindinį virtuvės prietaisą, gali kilti klausimai – kokie yra elektrinių ir dujinių viryklių ypatumai, į kuriuos kitus aspektus atkreipti didžiausią dėmesį? Į šiuos bei kitus aktualius klausimus atsako ManoNamai.lt kalbinti pašnekovai.
„Šiai dienai gal ir nėra tokio didelio skirtumo renkantis tarp įmontuojamų ir stacionarių viryklių. Kalbant apie jų funkcionalumą, galima parinkti tokių stacionarių viryklių, kad ji turėtų tą patį, ką ir įmontuojama technika. Tiesa, kai žmonės daro remontą, kokie 95 % pasirenka įmontuojamą techniką. Stacionarios technikos paskirtis yra daugiau minimalus virtuvės atšviežinimas, senos viryklės pakeitimas – arba ji neveikia, arba nėra lėšų daryti kapitalinio remonto – tada žmonės perka stacionarias virykles. Stacionarios viryklės pasirenkamos mažesniuose butuose, kur įmontuojamos viryklės negalima turėti dėl vietos apribojimų – būna, kad tiesiog dydis neleidžia – viryklė gali būti ir 50 cm pločio, o renkantis įmontuojamą bet kokiu atveju reikės 60 cm spintelės. Todėl pagrindiniai pasirinkimo kriterijai – dydis ir piniginė išraiška“, – pasakoja įmonės UAB „Technikanamams.lt“ atstovas Vytautas Zenkevičius.
Prieš perkant viryklę, svarbu žinoti, kokių matmenų prietaisas Jums reikalingas. Viryklės aukštis visuomet yra 85 cm, o plotis ir gylis gali būti 60 cm arba 50 cm. Egzistuoja trys pagrindiniai dydžių standartai (Aukštis x Plotis x Gylis, cm): 85x60x60, 85x50x60 ir 85x50x50. Stacionarios viryklės būna elektrinės, dujinės arba kombinuotos, turinčios dujinį paviršių ir elektrinę orkaitę.
Elektrinių viryklių pasirinkimas. Elektrinių viryklių kaitlentės būna trijų skirtingų kaitinimo tipų. Seniausiai žinomi – vis dar gaminami apvalios formos tradiciniai ketaus elementai. Taip pat jau tapusios įprastomis yra viryklės su stiklo keramikos paviršiumi, po kuriuo yra įmontuoti kaitinimo elementai. Lyginant su ketaus kaitinimo elementais, viryklės su stiklo keramika daug lengviau prižiūrimos, greičiau kaista, tačiau paviršius gali dužti, nesėkmingai nukritus puodui. Naujausia technologija šioje srityje yra elektrinės indukcinės kaitlentės. Nors jos iš pirmo žvilgsnio atrodo taip pat, kaip ir viryklės stiklo keraminiu paviršiumi, tačiau po juo įmontuoti ne kaitinimo elementai, o indukcinės ritės. „Jos sukuria elektromagnetinį lauką ir dėka susidariusius indukcinės srovės, puodo dugnas pradeda sparčiai kaisti. Kaista tik puodo dugnas, o ne paviršius ant kurio stovi puodas. Todėl indukcinės kaitlentės turi daug privalumų. Pagrindiniai iš jų: greitis, saugumas, paprastas valymas – stiklo keramikos temperatūra gaminant yra kelis kartus mažesnė, todėl niekas nepridega prie viryklės paviršiaus, mažesni energijos nuostoliai ir labai tikslus momentinis galios reguliavimas“, – pasakoja buitine technika prekiaujančio salono Buitis.lt atstovas Domas Tolvaišas.
Tiesa, indukcinės kaitlentės taip pat nėra be trūkumų. „Joms tiks ne visi puodai. Lengviausias būdas patikrinti seno puodo tinkamumą yra su magnetu. Jei magnetas prilips prie puodo dugno, beveik neabejojama, kad puodas tiks indukcinei kaitvietei. Taip pat šios kaitlentės veikdamos skleidžia negarsius, tačiau girdimus pašalinius garsus. Jie atsiranda nuo indukcinių ričių junginėjimosi, jų aušinimo ventiliatorių bei kaitinamo puodo dugno mikro vibracijų, veikiant dideliu pajėgumu.“, – pasakoja pašnekovas.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad dėl galimų skirtingų viryklės prijungimo prie elektros tinklo schemų, tarkime, prijungiama prie vienos arba trijų fazių elektros tinklo ir skirtingų kištukų standartų, visos naujos elektrinės viryklės komplektacijoje neturi elektros pajungimo laido su šakute.
Elektrinės orkaitės viena nuo kitos skiriasi talpa, kaitinimo funkcijų įvairove, įvairia papildoma komplektacija. „Šiuolaikinės elektrinės orkaitės turi mažiausiai šešias kepimo funkcijas ir ventiliatorių, kuris tolygiai paskirsto karštį visoje orkaitėje. Visos elektrinės orkaitės turi kaitinimo elementą apačioje, viršuje, o geresnės dar ir žiedinį kaitinimo elementą už ventiliatoriaus orkaitės gale. Žiedinio kaitinimo dėka, įjungus atitinkamą funkciją, galima tolygiai kepti patiekalus iškarto 2-3 lygiuose. Dėl esančio termostato, kepimo temperatūra elektrinėje orkaitėje reguliuojama labai tiksliai, 5-10 °C tikslumu. Modernios elektrinės orkaitės turi pilnai elektroninį valdymą.
Paprastesnės viryklės valdomos rankenėlėmis ir kartais turi programuojamą laikmatį.“ – pasakoja D. Tolvaišas.
Kai kuriose orkaitėse būna įrengti teleskopiniai bėgeliai, kurie palengviną skardų išėmimą arba leidžia drąsiai ištraukti skardą su gaminamu patiekalu nebijant, kad jis iškris. Kitas naudingas priedas yra mėsos termozondas, kurį įkišus į mėsą, galite tiesiogiai stebėti ir kontroliuoti kepamos mėsos temperatūrą.
Orkaitės valymas reikalauja daug laiko, tad renkantis šis aspektas turėtų būti labai svarbus. Verta atkreipti dėmesį į orkaitės durelių stiklų konstrukciją. Geriausios orkaitės turi vientisą lengvai išvalomą vidinį stiklą, o stiklų išėmimas valymui nesudėtingas. Dažniausia orkaitės turi ir išimamus metalinius skardų laikiklius. Išėmus laikiklius, orkaitės vidinis paviršius tampa lygus, todėl jį paprasčiau išvalyti. Kitas palengvinimas – katalitinės sienelės. Šios sienelės sugeria riebalus, o orkaitę įkaitinus iki 250 °C ir palaukus valandėlę, prie sienelių prikepę riebalai oksiduojasi, tokiu būdu katalitinės sienelės išsivalo pačios. Brangiausios orkaitės turi savaiminio išsivalymo funkciją vadinama pirolize. Jos metu visi pridegę riebalai pavirsta į pelenus, kuriuos vėliau užtenka nuvalyti šlapia šluoste.
V. Zenkevičius pataria rinktis viryklę su dujiniu viršumi ir elektrine orkaite. „Elektrinė orkaitė kepa ženkliai geriau, gaminys iškepa tolygesnis, nes elektrinėse viryklėse esantis ventiliatorius padeda tolygiau paskirstyti karštį. Dujinį viršų reikėtų rinktis dėl ekonomijos. Įvertinkime tai, kad jeigu renkamės elektrinį viršų, viryklė bus apie 7-10 kW galingumo. Nepaisant to, kad elektros priežiūra yra paprastesnė, nereikia vargti su dujų balionais, tačiau ekonomija nugali – žmonės viršuje pasirenka turėti dujinius degiklius“, – pataria pašnekovas.
Dujinių viryklių pasirinkimas. Dujinių viryklių puodų laikikliai būna dviejų rūšių: ploni metaliniai emaliuoti arba masyvesni pagaminti iš ketaus. „Laikikliai būna įvairiausių formų ir dydžių, o standartinėje 4 degiklių kaitlentėje gali susidėti iš dviejų ar kelių atskirų dalių. Emaliuotų laikiklių priežiūra lengvesnė, tačiau tai bene vienintelis jų privalumas. Ketaus laikikliai daug tvirtesni, stabilesni ir ilgaamžiškesni. Dujinės viryklės įprastai komplektuojamos su emaliuotais puodų laikikliais, bet tiems, kas mėgsta gaminti daug ir patogiai, patariu rinktis dujinę viryklę su ketaus puodų laikikliais. Tiesa, šių pasirinkimas ypač nedidelis. Paprastai ketaus laikikliai būna tik aukštesnės klasės brangesnėse dujinėse viryklėse su elektrine orkaite“, – pasakoja D. Tolvaišas.
Dujinės viryklės kaitlentės paviršiaus danga gali būti kelių tipų: baltai ar kita spalva emaliuoto metalo, nerūdijančio plieno arba grūdinto juodo stiklo. Lengviausia priežiūra dažyto emaliuoto paviršiaus. Juodas stiklas atrodo moderniausiai, tačiau neatsargiai valant braižosi.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai ar dujinė viryklė turi automatinį liepsnos uždegimą. „Tokiu atveju, degtukų neprireiks. Patogiausia, kai uždegimo mechanizmas integruotas kaitvietės valdymo rankenėlėje – užtenka ją paspausti ir pasukus palaikyti kelias sekundes, kol liepsna užsidegs. Mažiau patogu, jei yra numatytas atskiras kibirkšties mygtukas, tuomet viena laisva ranka uždegti degiklio nepavyks. Kai kurios dujinės kaitlentės turi ir dvigubos liepsnos galingą „Wok“ degiklį – jis reikalingas jei gaminate kinų virtuvės ar kitų rytų šalių patiekalus, kuriems būtina aukšta temperatūra arba mėgstate gaminti greitai“, – pasakoja pašnekovas.
Visos parduotuvėse parduodamos naujos dujinės viryklės jau kuris laikas privalo turėti dujų nuotėkio apsaugą. Ši apsauga privaloma siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, dėl atsiradusio nepageidaujamo dujų nuotėkio netikėtai užgesus liepsnai ar palikus atsuktą dujinės viryklės degiklį ir jo neuždegus. „Prie kiekvienos dujinės kaitvietės degiklio yra įmontuotos termoporos. Termopora yra termo daviklis, kuris nutraukia dujų padavimą užgesus liepsnai ir atvėsus davikliui. Uždegus degiklį per kelias sekundes termopora įkaista ir dujų tiekimas nesustabdomas. Todėl naudojantis viryklėmis su dujų nuotėkio apsauga teks įprasti kaitvietės valdymo rankelėlę palaikyti nuspaustą kelias sekundes, kitaip liepsna iškarto užges “, – pasakoja D. Tolvaišas.
Dujinės viryklės su dujine orkaite yra geras pasirinkimas mažai gaminantiems, taupantiems arba tiems, kas neturi tinkamo elektros įvado (apie 2-3kW), reikalingo dujinei viryklei su elektrine orkaite. Dujinės orkaitės dažniausia turi tik vieną – apatinio kaitinimo funkciją. Brangesni modeliai papildomai turės antrą grilio (viršutinio kaitinimo) funkciją. Šio tipo orkaitėse kepimo temperatūra nustatoma tik apytiksliai. Grilis būna dujinis arba elektrinis, kurį saugiau ir paprasčiau naudoti. Dujinėse orkaitėse nėra karščio paskirstymo ventiliatoriaus, todėl brangesnėse dujinėse orkaitėse yra ventiliatorių dalinai atstojantis besisukantis iešmas, naudojamas įjungus griliaus funkciją.
Naujienos. Per pastaruosius penkerius metus stacionariose viryklėse pastebima keletas naujų tendencijų. Stacionarių viryklių talpa padidėjo net iki keliolikos litrų, kepimo skardų plotas tapo daug didesnis, nors pačių viryklių išoriniai išmatavimai liko nepakitę. Tai buvo pasiekta dėl naudojamos geresnės šilumos izoliacijos, pakitusios durelių struktūros, plonesnių sienelių, efektyvesnių kaitinimo elementų ir kitų konstrukcinių sprendimų. Dėka viso to, viryklės tapo energetiškai taupesnės. Viryklės tapo daug lengviau prižiūrimos, nes durelių stiklai tapo lengvai išimami, o vientiso vidinio stiklo paviršius nebeturi sunkai pasiekiamų briaunų. Taip pat jau galima rasti viryklių su „švelniu“ durelių uždarymu – uždarant orkaitę, durelės paskutinius centimetrus užsiveria lėtai, eliminuodamos smūgio galimybę. Vis dėlto D. Tolvaišas pripažįsta, kad pagrindiniai buitinės technikos gamintojai daugiausia dėmesio skiria ir daug aukštesnius kokybės standartus taiko ne stacionarioms viryklėms, o dabar pradedančiai dominuoti įmontuojamai į baldus technikai. „Visas naujausias inovacijas, geriausius technologinius sprendimus ir „išmaniąsias“ orkaites galima pamatyti tik įmontuojamojoje technikoje“, – teigia jis.
Visoms Lietuvoje parduodamoms naujoms viryklėms suteikiama privaloma 2 metų garantija.
