Gelžbetonio konstrukcijos namų Lietuvoje yra pakankamai daug – tiesa, kone visi jie daugiaaukščiai. Visgi nereikėtų įsivaizduoti individualaus gelžbetoninio namo kaip sumažintos daugiabučio kopijos – paprastai tokių namų statyboje išnaudojamos medžiagos naudingosios savybės, o apdailos sprendimai nesiskiria nuo mūrinio ar kitų tipų namų. Į ką atsižvelgti renkantis surenkamus gelžbetoninius namus, pasakoja ManoNamai.lt kalbinti ekspertai.
Gelžbetoniniai individualūs namai statomi naudojant specialias, gamykloje pagamintas plokštes. Vieni iš didžiausių tokių namų privalumų, kuriuos įvardina statybos ir remonto bendrovės „Alsa“ gamybos vadovas Darius Jakševičius – kaina ir greitis. „Tokio namo statyba atsieina šiek tiek pigiau – iš karto gaunamas apšiltintas pastatas, nereikia klijuoti izoliacijos, todėl aikštelėje reikia nudirbti mažiau darbų. Tikslų skaičių, kiek galima sutaupyti, pasakyti sunku, nes kiekvienas atvejis individualus. Taip pat vienas iš privalumų yra statybos greitis. Tarkime, nusivežus namą į statybvietę, jį surinkti galima per porą-trejetą dienų“, – teigia pašnekovas.
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis taip pat mano, kad namų statyba naudojant surenkamas gelžbetonio plokštes turi savų privalumų. „Apšiltintos gelžbetonio sienos šilumos laidumo koeficientas yra mažas, ji gerai izoliuoja šilumą. Tokio namo statyba labai greita, galima statyti ir žiemą, ir vasarą, kadangi „šlapių“ procesų praktiškai nėra. Sienose jau gamykloje išvedžiojama elektros instaliacija, kitos inžinerinės sistemos – taip statybos metu nereikia daryti griovelių sienoje ir jos tinkuoti. Sieninių plokščių fasadinei pusei gali būti padaryta norima plokštės paviršiaus faktūra. Tuo atveju reikia pastatą tik nudažyti , nereikalingas joks tinkavimas. Aišku, vienas tokios statybos trūkumų yra tai, kad konstrukcijų surinkimo metu reikalingas kranas – tokio svorio plokščių rankomis nepakelsite“, – pasakoja pašnekovas.
Sieniniai elementai yra gaminami pagal individualų projektą. Kai kurios įmonės siūlo standartines plokštes pagal kartotinius projektus. Siekiantys ekonomiškumo renkasi namus su nesudėtingo perimetro, tradicinių architektūrinių sprendimų namus – taip pagreitėja ir montavimas. Priklausomai nuo gamybinio užimtumo ir namo projekto, tokias plokštes galima pagaminti per 4-6 savaites. Daugelis surenkamas gelžbetonines plokštes gaminančių įmonių siūlo dviejų tipų produkciją – paprastas, viensluoksnes, gryno gelžbetonio plokštes, bei trisluoksnes, kuriose tarp dviejų gelžbetonio plokščių, įtaisytas ir šilumos izoliacinis sluoksnis. Dažniausiai apšiltinimui naudojama akmens vata ar polistireninis putplastis. Sienų storis, priklausomai nuo gamintojo ir projekto, yra nuo 210 mm iki 530 mm išorinėms sienoms ir iki 200 mm vidinėms pertvaroms. D. Jakševičius teigia, kad gyvenamojo namo statybai reikėtų rinktis tik trisluoksnes sienas „Naudoti vieno sluoksnio plokštes geriausia nebent statant pertvaras, ant kurių laikosi perdangos. Išorinių sienų tikrai nerekomenduočiau daryti iš vieno sluoksnio plokščių. Tuomet dingsta tokios technologijos privalumai – procesai pailgėja, darbas vyksta taip, tarsi siena būtų mūrinė. Viensluoksnės plokštės tinka, jei norite statyti ne gyvenamąjį namą, o garažą, priestatą ar panašios paskirties pastatą“, – ataria pašnekovas.
J. Valivonis mato ir daugiau tokių plokščių panaudojimo individualiojo namo statyboje galimybių. „Egzistuoja įvairių panaudojimo variantų. Tarkime, statote namą su rūsiu – rūsio sienų įrengimui puikiai tinka trisluoksnės surenkamos gelžbetoninės plokštės. Šiuo atveju rūsio sienos gali būti su šilumos izoliacija ir su hidroizoliacija. Taip pat jeigu jūsų namas suprojektuotas su plokščiu, nedidelį pasvirimo kampą turinčiu vienšlaičiu stogu, tokio stogo pagrindu gali tapti sluoksniuota gelžbetonio plokštė. Surenkamos gelžbetoninės plokštės gali tapti ir pertvaromis“, – pasakoja pašnekovas.
Sudarydami tokios namo statybos kainą ir lygindami ją su kitais variantas, nepamirškite, kad kainuoja ne vien gelžbetoninės plokštės. Į darbų sąmatą dar įeina plokščių transportavimo ir, svarbiausia, montavimo kaina. Gelžbetoninių namų plokštės yra pakankamai sunkios, jas montuojant reikalinga didelė keliamoji galia – tai reiškia, kad neišvengiamai teks nuomotis kraną. Todėl nenorint tam išleisti per daug pinigų, geriausia viską tinkamai suplanuoti – rinktis atsakingus ir patyrusius statybininkus-montuotojus. Montavimas, neskaičiuojant sienų kainos, yra didžiausia išlaidų dalis. „Dar prisideda ir montažinių medžiagų kaina, tačiau ši dalis bendrose išlaidose yra labai nežymi. Kartais pats gamintojas gali padaryti gamybinius brėžinius – kaip reikia sienas išdalinti į elementus, numatyti jų jungimus ir panašiai. Jie irgi kainuoja, tačiau dažniausiai būna įtraukti į sąmatą. Tai priklauso nuo gamintojo – vieni įtraukia, kiti nurodo konstruktorius“, – teigia D. Jakševičius.
Statant šiuolaikinius gelžbetoninių plokščių namus jungimas vyksta vidiniame betono sluoksnyje per specialias gaminyje įbetonuotas detales. Jas sujungus, jungimo vieta užbetonuojama, išorinis betono sluoksnis ir šilumos izoliacijos sluoksniai prileidžiami vienas prie kito, tuomet siūlės užsandarinamos. Plokštės prie pamato jungiamos per armatūrą ją suvirinant ir jungimo vietą užbetonuojant. Jungimas vyksta tik iš statinio vidaus, todėl siūlių pastato fasade nesimato.
Statant tokio tipo namus svarbiausia, jog gelžbetoninės sienos būtų namo išorinės sienos ir laikančiosios vidinės sienos. Vidinės nelaikančios pertvaros prireikus gali būti konstruojamos ir iš kitų medžiagų.
„Ar pasirinkus tokį sprendimą būtų sutaupoma, pasakyti negaliu, tačiau tokia statyba tikrai yra galimas variantas. Vidinės pertvaros gali būti viensluoksnės gelžbetonio plokštės arba statomos įprastiniu būdu, tarkime, iš blokelių arba iš gipso kartono. Vis dėlto manau, kad tokiu atveju geriausias variantas yra vieno tipo sienų komplektas, kadangi tai palengvintų sienų sujungimą, užtikrintų jų pastovumą. Vienaaukštėje statyboje galima naudoti įvairius variantus, nors logiškai atrodytų, kad geriau yra naudoti vieno tipo konstrukcijas. Tai palengvintų statybos procesą ir garantuotų pastato aukštesnę kokybę ir didesnį patikimumą“, – teigia J. Valivonis.
Apdaila. Nors dauguma Lietuvoje esančių senos statybos gelžbetoninių daugiabučių yra pilki ar blankių spalvų, ši tendencija nėra priežastis nesirinkti individualių gelžbetoninių namų – pastariesiems atlikti apdailą yra kur kas lengviau nei daugiabučiams, o apdailos variantai niekuo nesiskiria lyginant su įprastais namais. Kita vertus, jei namo savininkui tai priimtina, apdaila gelžbetoniniam namui netgi nėra nebūtina, kadangi ši medžiaga yra atspari atmosferos poveikiui.
J. Valivonis pabrėžia dar vieną gelžbetonio plokščių privalumą – lygų sienų paviršių. „Šiuolaikiniai metodai leidžia paviršių padaryti pakankamai lygų, jis netgi primena stiklą. Tam naudojamas specialus, savaime susitankinantis betonas, kuriam parinkus tinkamą sudėtį, paviršiuje nebus porų, kaip senos technologijos gelžbetonyje. Tai būdinga tiek sienos išorei, tiek vidui, todėl pastačius, faktiškai telieka sieną nudažyti ar kitaip dekoruoti“, – teigia jis.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
