Moteris, kuriai priklauso pusė nuosavo namo, skundžiasi, kad su blusomis kovoti tenka nuolat, mat, už sienos gyvena ne itin tvarkingi kaimynai. Pasak moters, padėtis beviltiška: nuolatiniai kivirčai, prašymai ir bemiegės naktys, jaučiant blusų įkandimus. Kenkėjų kontrolės ekspertė ir biologas dalinasi žiniomis apie šiuos nemalonius įnamius.
Blusas vilioja kraujas
Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ tikina, kad tokia situacija gana sudėtinga, nes blusos plinta labai sparčiai. Blusoms nėra skirtumo, ar namai tvarkingi ar ne, ar tai individualus ar daugiabutis namas – joms svarbiausia maistas, t. y., kraujas.
Biologas Liutauras Grigaliūnas dalinasi žiniomis, jog blusos masiškai dauginasi vasarą, pagausėjimas juntamas rudenį ir žiemą, ypač, kai graužikai, benamės katės ima ieškoti šiltesnio prieglobsčio ir neretai apsigyvena daugiabučių rūsiuose, tarnybinėse patalpose.
„Blusos turi galingas užpakalines kojas, kuriomis gali nušokti 18-20 cm vertikaliai ir 35-40 cm horizontaliai, kas leidžia joms be vargo persikelti į naujas gyvenamąsias patalpas ir plisti labai dideliu atstumu. Patelių padėti kiaušinėliai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių, po 25-50 dienų trunkančios metamorfozės išsivysto suaugusi blusa, ištroškusi kraujo“, – pasakoja biologas.
Blusos platina užkrečiamąsias ligas
Margarita Kutkaitė teigia gaunanti daugybę užklausų, kaip išnaikinti blusas. „Dažniausiai kreipiasi šeimos, turinčios mažų vaikų ir besibaiminančios dėl jų sveikatos. Blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergiją. Niežint dažniausiai imama kasytis ir taip gali būti įnešta antrinė infekcija. Šie kenkėjai neretai iššaukia sunkias alergines reakcijas, platina tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę“, – perspėja ekspertė.
Patariama didelį dėmesį skirti naminiams gyvūnams
M. Kutkaitė gyventojams, pasiryžusiems blusas naikinti patiems, pataria pirmiausiai pasirūpinti naminiais gyvūnais, jei jų yra. „Dėl blusų dažnai skundžiasi tie individualių namų gyventojai, kurie augina šunis ar kates. Augintiniai neretai yra išleidžiami į lauką vieni ir kontaktuodami su savo benamiais giminaičiais ar lankydamiesi vietose, kuriose yra daug graužikų, į namus parsineša „naujų augintinių“. Siekiant išvengti blusų, naminius gyvūnus rekomenduojame plauti specialiu šampūnu ar naudoti kitas, blusas atbaidančias priemones“, – pataria ekspertė ir pabrėžia, jog gyvūnų kilimėliai, guoliai turi būti reguliariai siurbiami ir skalbiami karštame vandenyje, kadangi 10 proc. blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje – likusieji 90 proc. tarpsta išorinėje aplinkoje: kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje.
Blusos bijo siurblio ir šluostės
Be abejo, pasak ekspertų, labai svarbi tvarka. Atsiradus blusoms, siurbti reikėtų net kelis kartus per dieną. Rekomenduojama naudoti vienkartinius dulkių siurblio maišelius, kad blusos nepaspruktų į aplinką. Siurbti reikėtų ne tik grindis, bet ir baldus, įvairius plyšius.
Išsiurbtos grindys turėtų būti ir plaunamos šlapia šluoste, tada nusausinamos. Blusų lervos nepakelia drėgmės, sausros ir žūva.
Insekticidai turi būti naudojami atsakingai
Insekticidus ekspertai pataria naudoti labai atsargiai, būtina atidžiai perskaityti naudojimosi instrukciją, įsigilinti į kenkėjo biologinius įpročius ir jaustis atsakingiems už namiškių sveikatą. Jei dėl blusų kalti kaimynai, būtina sutarti, kad kenkėjai bus naikinami ir jų būste.
Apsisaugoti padedama plyšių sandarinimas
Kai blusos išnaikintos, kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja imtis prevencinių priemonių: užsandarinti landas į nuosavų, daugiabučių, sodo namų rūsius, palėpes, garažus, kad po patalpas nevaikščiotų benamiai ar laukiniai gyvūnai. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ atkreipia dėmesį, jog pastebėjus laiptinėje ar rūsyje blusų, gyventojai turėtų nedelsiant kreiptis į daugiabutį administruojančią bendrovę.
