Medienos galime rasti kiekvienuose namuose. Net jei jūsų namas mūrinis, medžio rasime jo stogo konstrukcijose ar grindyse, balduose. O mėgstatys iš medžio meistrauti irgi turėtų atkreipti dėmesį – visa ši mediena gali būti paveikta medienos parazitų. Tačiau tuo rizikuojate tik tada, kai nežinote kaip elgtis. Dalinamės keliomis taisyklėmis, kurias svarbu žinoti.
Medienai galinčių pakenkti vabzdžių yra daugybė rūšių, iš kurių žinomiausi yra ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos. Nors šios rūšys medieną naikina panašiais būdais, jos ne tik atrodo skirtingai, tačiau, ir mėgsta skirtingą medieną – vieni žalią, kiti tik sausą, vieni apsiriboja spygliuočiais, kiti neatsispiria bet kokiai medienos rūšiai.
Medieną graužiančių vabalų lervos ne tik trikdo ramybę (graužimo garsas gali būti girdimas), tačiau ir gadina jūsų medį. Be to, lervų išraustos skylutės gali tapti tolesnio puvimo ir grybelių atsiradimo priežastimi ar jį pagreitinti.
Kaip apsaugoti medieną nuo kenkėjų?
Žemas drėgmės lygis. Dažnam medienos kenkėjui patinka drėgnesnė mediena, todėl riziką kiek sumažinsite ir dalį kenkėjų atbaidysite, jei medieną palaikysite sausai, standartinio 12 % drėgnumo. Svarbus ir patalpos vėdinimas. Šios elementarios priemonės taip pat padeda išvengti puvinio ir pelėsio.
Apžiūra. Galbūt savo medines grindis itin vertinate, todėl matote net ir mažiausią įbrėžimą, tačiau kaip su stogo konstrukcija? Kada paskutinį kartą tikrinote savo gegnių būklę?
Naudinga, jei tik tai įmanoma, atlikti metinę inspekciją ir apžiūrėti prieinamas medines konstrukcijas jūsų name ir kieme. Vėlgi tai pravartu ne tik kalbant apie vabzdžius, tačiau kartu galite pastebėti ankstyvuosius medienos puvimo požymius. Ieškokite skylučių ar labai smulkių medienos dulkių (medienos miltų), kuriuos palieka medieną graužiančių vabzdžių lervos. Galite medinę konstrukciją padaužyti – yrančios medienos dulkės ar nebūdingai duslus garsas reiškia, kad mediena buvo pažeista. Radus sugadintas medines konstrukcijas, jų dalis reikėtų pakeisti, nebent ji atlieka dekoratyvinę ar mažareikšmę funkciją ir jums netrukdo jos pakitusi išvaizda. Likusią medieną naudinga impregnuoti antiseptiku.
Impregnavimas. Impregnavimas antiseptikais yra labai rekomenduotinas ir saugo nuo daugelio rizikų – ne tik nuo vabzdžių, ultravioletinių spindulių poveikio, tačiau ir nuo puvėsio ar medienos pelijimo. Iš esmės apsisaugojimui nuo kenkėjų padeda ar riziką sumažina ir kitoks medienos paviršiaus apdorojimas, pavyzdžiui dažymas ar netgi tinkavimas.
Insekticidai. Antiseptikai sprendžia vabzdžių prevencijos klausimus, o štai insekticidai padeda tvarkytis su medienoje jau įsikūrusiais vabzdžiais. Idealu, jei toks antiseptikas neigiamai neveikia medienos paviršiaus, pavyzdžiui, jo spalvos. Labai svarbu laikytis instrukcijos, nes nors preparatai yra daug pavojingesni vabzdžiams, gali pakenkti ir žmogui. Dažniausiai procedūras tenka kartoti kelis kartus. Gali būti purškiami ar tepami.
Kiti būdai. Jei niekas nepadeda ar tiesiog norite rezultato, nepriklausomai nuo išlaidų, galite kreiptis į profesionalus. Jie turi savų, sudėtingesnių metodų nei prieinami paprastam namų savininkui – pavyzdžiui, naikinti lervas pasitelkus didelę, +60 °C temperatūrą, aukšto dažnio elektros srovę ir kitus būdus.
Trumpai apie kenkėjų rūšis
Baldinis skaptukas (Anobium punctatum). Nedidelis 3-5 mm tamsiai rudas vabalas su aštria kuprele virš galvos. Medienai žalą daro ja mintančios baltos spalvos, C raidės formos šios vabalo lervos. Baldinis skaptukas maitinasi tiek lapuočiais, tiek spygliuočiais, mėgsta drėgną minkštą medieną. Maitinasi baldų mediena, drėgnomis grindų lentomis ir pastogės mediena. Požymis, kad mediena paveikta skaptuko, gali būti paliktos nedidelės, 1-2 mm skylės.
Naminis skaptukas (Anobium punotatum). Šio vabalo kūno ilgis siekia apie 4-5 mm, tamsiai rudas kūnas užpakalinėje dalyje apaugęs pilkšvais plaukeliais. Skaptukai taip pat kelia savotišką tiksėjimą – iš to taip pat galite spręsti, kad namuose apsigyveno šie kenkėjai. Dažniausiai lervos apsigyvena spygliuočių medienoje, nors galima aptikti ir lapuočiuose. Linkęs pažeisti didelės drėgmės ar grybelio pažeistą medieną, dažniausiai randamas pastato konstrukcijose.
Naminis ūsuotis (Hylotrupes bajulus). Šis vabalas yra plokščias turi siūliškus ūsus, ilgas kojas ir gali užaugti palyginti didelis, 7-25 mm ilgio. Jo lervos balsvos blizgios spalvos, pasiekia iki 20 mm ilgį. Apsigyvena pastatų sienose, pastogėje, itin mėgsta minkštą sausą spygliuočių medieną, jas sunku išnaikinti. Palieka dideles skyles, kurios silpnina konstrukciją.
