Nauja – tai užmiršta sena? „Tikrai taip“ – jums pasakytų nendrinių stogų dengimu užsiimantys meistrai. Ekologiškos medžiagos ir šiuolaikiniai sprendimai pavertė nendrinius stogus dar viena pastatų dengimo alternatyva. Apie tai, kaip jie dengiami, kaip juos veikia lietus, kokiomis priemonėmis tokie stogai apsaugomi nuo gaisro ir kitus svarbius aspektus, portalui ManoNamai.lt papasakojo jų dengimu užsiimantys ekspertai.
Tradicija. Nendriniai stogai ypatingai populiarūs Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje. Tačiau nereikia galvoti, kad tokie stogai naujiena Lietuvoje – senovėje lietuviai taip pat dengdavo stogus natūraliomis medžiagomis. „Lietuvoje seniau nendrinius stogus įsirengdavo pajūrio regione gyvenantys žmonės. Jūrinės nendrės yra geresnės kokybės už tas, kurios auga ežeruose, nes gauna daugiau sūraus vandens. Kituose regionuose anksčiau stogus dengdavo šiaudais – augindavo rugius, kurie būdavo specialiai skirti namų stogų dangoms. Vėliau, kaip žinome, atsirado patogesnių ir pigesnių dengimo būdų – šiferis ir visa kita. Tačiau senieji būdai po truputį grįžta ir šiandien Lietuvoje sodybos, didesnės ar mažesnės pavėsinės yra dengiamos nendrėmis, nors tradicijos gal ne tokios gilios kaip užsienyje. Kai kur ir vyriausybės pripažįsta tokius stogus kaip paveldo dalį ir kompensuoja tam tikrą sumą. Be to, Lietuvoje apimtys mažesnės, nes ir pati Lietuva yra tiesiog mažesnė“, – teigia stogų dengimu užsiimančios įmonės „Angira“ darbų vadovas Gintautas Vilutis.
Kada rinktis. Viena pagrindinių priežasčių įsirengti tokį stogą – išskirtinumas. Jų privalumai taip pat yra šiais laikais ypatingai akcentuojama ekologija, dizainas, ar tiesiog medžiagos galimybės – iš nendrių galima suformuoti įvairiausias stogo konfigūracijas, iš kurių galbūt labiausiai paplitusi yra tolydi „banga“. Nendriniai stogai taip pat pasižymi ir gera garso izoliacija, jiems nereikia lietaus nuvedimo sistemų. Sunkūs nendriniai stogai naudingi rąstiniams namams, kadangi paspartina jų sėdimą,
Vis dėlto nendriniai stogai yra gana brangūs. Kvadratinis metras tokio stogo gali kainuoti nuo 130 iki 160 Lt už kvadratinį metrą. Taip pat nendrinis stogas reikalauja tam tikro nuolydžio – teoriškai minimalus pasvirimas siekia apie 35 laipsnius – tokio pasvirimo stogas dengiamas, bet šlaito ilgis turėtų būti iki 4 m. Geriausia, jei jis siekia 45-50 laipsnių. Tokiems stogams įsirengti reikia įgudimo ir patirties, todėl skirtingai nei, tarkime, šiferio stogo, jo patys neužsidengsite. G. Vilutis dengimą ragina palikti profesionalams. „Vidutiniškai dengti tokį stogą žmogus mokosi 3 metus, nors dengti gali jau po metų kartu su labiau patyrusiais stogdengiais, nes yra vietų, kurioms įrengti reikia daugiau patirties. Manau, kad išmokti tai atlikti teisingai reikia daugiau laiko, negu, tarkime, mūrijimo darbus ar kai kuriuos kitus statybos darbus“, – teigia pašnekovas.
Ilgaamžiškumas. Tinkamai prižiūrimas nendrinis stogas gali tarnauti dešimtmečius. „Šis laikotarpis dar priklauso nuo stogo konstrukcijos – jei kampas gerai parinktas, stogas teisingai įrengtas, jis jums tarnaus apie 45 metus. Per tą laiką jam gali reikėti kapitalinio remonto, ypač jeigu stogas linkęs samanoti. Kas 8-10 metų, atnaujinant impregnantą nuo gaisro, nuvalomos ir samanos, paremontuojama kas reikalinga“, – stogų dengimu užsiimančios įmonės „Tomaldras“ direktorius Alvydas Grenda.
Medžiaga. Apsidairius aplinkui galima pastebėti, kad medžiaga tokiems stogams auga prie dažno vandens telkinio – galbūt užsakovams galima ja pasirūpinti patiems? Įmanoma, tačiau neracionalu, teigia A. Grenda „Būna bandančių tai padaryti, bet pats procesas nemažai kainuoja, reikia pačiam investuoti pinigų. Nendres pjauti reikia žiemą, tuos plotus išvalyti. O iš hektaro, kaip pavyzdys, gali pripjauti nendrių tiek, kad uždengtum 50 kvadratinių metrų stogo – o jeigu stogas didesnis? Todėl pigiau palikti tai darbų vykdytojui“, – teigia pašnekovas.
Dengimo procesas. Stogo dengimui gali būti naudojama uždaro arba atvirto tipo konstrukcija. Išoriniam vaizdui pasirinkimas įtakos nedaro, tačiau nuo to priklauso, kaip bus tvirtinama nendrių danga bei kokių sprendimų reikės imtis viduje. Atviros konstrukcijos atveju, nendrės tvirtinamos prie grebėsto, uždaros – prie aklinai plokštėmis (paprastai OSB) dengto stogo. Abiem atvejais stogą galima apšiltinti.
Nendrių sluoksnio storis gali siekti apie 30-35 cm, tačiau tikslus storis priklauso nuo stogo pasvirimo – kuo jis mažesnis, tuo storesnis sluoksnis gali būti tvirtinamas. Procesas nėra panašus į tradicinių dangų dengimą – į pėdus surištos, sulygintos nendrės keliamos ant stogo, ten pritvirtinamos ir specialiu tvirtinimu spaudžiamos prie konstrukcijos. Tuomet pėdai atlaisvinami, nendrės paskleidžiamos ant stogo ir plūkiant formuojama norima forma.
Šiaudinių stogų, kurių dengimu taip pat yra užsiimančių įmonių, įrengimo procesas yra praktiškai identiškas, tačiau nendrės pasižymi kiek geresnėmis savybėmis ir yra ilgaamžiškesnės. Vis dėlto, ieškodami informacijos apie stogų dengėjus būkite atidūs – sudžiovinti nendrių stiebai taip pat gali būti klasifikuojami kaip šiaudai, todėl nereikėtų nustebti, jei šiaudinius stogus dengianti įmonė, dengiamąja medžiaga kaip tik bus pasirinkusi nendres.
Nendrinio stogo kraigą užbaigti galima keletu būdų. „Tam galima naudoti čerpes, siūlome pasirinkti norimą spalvą iš dviejų variantų – raudonos ir pilkos. Tai tradicinis olandiškas variantas. Yra ir kitokių variantų – kai kas dengia viržėmis, šiaudais, kiti mėgina dengti ir lentomis“, – pasakoja A.Grenda.
Šiltinimas. Ar nendrinį stogą reikės šiltinti, priklauso nuo to, ar patalpa po juo bus gyvenama, ar ne. Įrengiant negyvenamas patalpas, apšildoma tiktai perdanga, paties stogo šiltinti nebūtina. Tačiau jeigu palėpėje gyvens žmonės, reikėtų prisiminti, kad vien tik nendrių sluoksnis pakankamos šilumos izoliacijos neužtikrins, be to, atsiras kondensatas. „Todėl stogas šiltinamas dedant kondensacinę plėvelę ir mineralinės vatos sluoksnį taip, kad rasos taškas atsidurtų virš plėvelės ir susikaupusi drėgmė galėtų išbėgti. Kai stogo danga matoma iš apačios, dedamas paklotas iš nendrių, kad nesimatytų pūkų, kad būtų vientisa danga.Taip pat nereikalingas pakalimas – taip sutaupomos medžiagos, – pasakoja G. Vilutis.
Įmirkimas. Natūralios medžiagos, tokios kaip šiaudai ar nendrės , yra linkusios įmirkti, todėl įrengiant stogą, svarbu užtikrinti teisingą nuolydį ir sandarų įrengimą. „Lyjant stogas sušlampa iki maždaug 20-30 mm, paskui išdžiūsta. Kuo stogas statesnis, tuo mažiau jis įmirksta, nes greičiau nubėga vanduo. Taip pailgėja ir jo tarnavimo laikas. Optimaliausias pasvirimo kampas yra 45– 50 laipsnių“, – teigia pašnekovas.
Degumas. Nendriniams stogams impregnuoti naudojamas specialus priešgaisrinis skystis, kuris yra purškiamas ant sauso dangos viršaus, baigus darbus. Jis apsaugo stogą nuo gaisro ir laiko apie 8 -10 metų – po to reikėtų stogą nupurkšti pakartotinai. Vis dėlto, verta prisiminti, kad didelio gaisro priežastys yra netvarkingi kaminai ar elektros instaliacija, todėl svarbu tvarkingai juos įsirengti ir prižiūrėti. Pastebėtina, kad dažniausiai namai užsidega ir pradeda degti ne nuo stogo, nebent užsiliepsnoja nuo petardos ar yra padegami specialiai.
Dangos keitimas. Nendriniai stogai įrengiami ne tik statant naujus namus, tačiau juos galima įsirengti ir keičiant dangą. Tam reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirmiausia žiūrima apkrova – endrinis stogas yra sunkus, jo svoris gali siekti apie 35 kg į kvadratinį metrą. Patikrinamos gegnės – reikia apskaičiuoti ar jos atlaikys papildomą apkrovą. Tuomet, jei reikia keisti arba sumontuoti papildomas, grebėstus taip pat sukalti pagal reikiamą žingsnį ir stogą galima dengti nendrėmis.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
