Vakare įjungiate šviesą, o per vonios plyteles žaibiškai nubėga sidabrinis vabaliukas? Tai cukrinis žvyninukas vonioje – ir tai, kad jį pastebite būtent rudenį, nėra atsitiktinumas. Šie vabzdžiai išduoda ne nešvarą, o per didelę drėgmę, kuri namuose ima kauptis vos prasidėjus šildymo sezonui.
Kodėl taip nutinka, britų žurnalui „Homebuilding & Renovating“ paaiškino vonios kambarių ekspertas Andy Ellisas iš „Vidalux“. „Į namus jie mieliau skverbiasi žiemą, nes daugelyje namų įjungus šildymą padidėja drėgmė, o dėl lauko šalčio ant langų kaupiasi kondensatas“, – sako A. Ellisas.
Kitaip tariant, rasojantys langai ir sidabriniai vabaliukai vonioje dažnai yra tos pačios problemos ženklai. Gera žinia ta, kad išsprendus drėgmę dažniausiai išsisprendžia ir žvyninukų klausimas.
Taip pat skaitykite:
Kas yra cukrinis žvyninukas?
Cukrinis žvyninukas (lot. Lepisma saccharina) – nedidelis, maždaug centimetro ilgio, sparnų neturintis vabzdys pailgu kūnu, su ūseliais ir uodegėlės siūlais. Jo kūnas padengtas blizgančiais sidabriniais žvyneliais, todėl žmonės jį dar vadina sidabrinuku ar sidabrine žuvele, o angliškai – silverfish. Kai kas jį tiesiog vadina drėgmės vabaliuku, ir šis pavadinimas gana taiklus.
Žvyninukai aktyviausi tamsiu paros metu: dieną slepiasi plyšiuose, po grindjuostėmis ar už spintelių, o naktį išeina ieškoti maisto. Todėl juos dažniausiai pamatome vėlai vakare ar anksti ryte, staiga įjungę šviesą. Suaugęs vabzdys gali gyventi kelerius metus.
Maistui jie neišrankūs: minta krakmolingomis ir organinėmis medžiagomis – popieriumi, knygų įrišimo klijais, kartonu, tapetų klijais, drabužiais, kruopomis, miltais, cukrumi, pelėsiu. Jei jų nepaisysite, pastebėsite skylutes, gelsvas dėmes ir išmatų taškelius.
Kodėl jų padaugėja būtent rudenį
Vasarą langai dažnai praviri, patalpos vėdinamos savaime, o drėgmė greitai išgaruoja. Rudenį viskas pasikeičia: langus uždarome, šildymą įjungiame, skalbinius vis dažniau džioviname viduje, o po karšto dušo vonios durys lieka uždarytos. Šiltas drėgnas oras neturi kur dingti, todėl kondensuojasi ant šaltesnių paviršių – langų, išorinių sienų kampų, plytelių.
Tai ypač pastebima sandariuose namuose. Pakeitus senus langus naujais ar renovavus daugiabutį, šilumos pabėga mažiau, bet ir natūralaus oro judėjimo lieka mažiau. Jei vėdinimas nepritaikytas, drėgmė kaupiasi greičiau, nei daugelis tikisi.
Pažįstama situacija: ryte ant palangės stovi vandens balutės, veidrodis vonioje lieka aprasojęs dar ilgai po dušo, o rankšluostis iki vakaro taip ir neišdžiūsta. Visa tai – ženklai, kad drėgmė patalpoje laikosi per ilgai.
Ką išduoda žvyninukai: drėgmę, o ne nešvarą
„Homebuilding & Renovating“ nurodoma, kad žvyninukai įsikuria ten, kur drėgmė siekia 50 proc. ar daugiau, – skalbyklose, virtuvėse, vonios kambariuose, palėpėse ir rūsiuose. Ten pat pabrėžiama, kad nuomonė, jog jie – prastos higienos ženklas, yra mitas. Taigi net kruopščiai išvalytoje vonioje jų gali atsirasti, jei oras joje nuolat drėgnas.
Tai patvirtina ir Lietuvos kenkėjų kontrolės specialistai. „Jie mėgsta pirtis, vonias, kitus drėgnus kambarius. Kalbant apie drėgmę, ji turėtų būti ilgalaikė – maždaug tokia, kokios reikia atsirasti pelėsiui. Todėl pirmiausia reikėtų šią pernelyg drėgną vietą surasti ir ją nusausinti“, – sako UAB Inovacinė firma „MKDS“ atstovė Lina Mikulskytė.
Žmonėms cukriniai žvyninukai iš esmės nekenksmingi: jie sukelia daugiau estetinį diskomfortą nei realią žalą. Vis dėlto, ilgai gyvendami namuose, jie gali sugadinti knygas, dokumentus ar tapetus.
Kaip jie patenka į namus
Žvyninukai gali būti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojų rūpestis. Kaip ir kiti kenkėjai, jie ateina per plyšius ir vamzdynus, o kartais juos netyčia atsinešame patys – kartu su kartoninėmis dėžėmis ar senais daiktais. Tačiau jei sąlygos namuose jiems netinka, ilgai jie neužsibūna: kiaušinėlių deda daug, bet didelei populiacijai reikia drėgmės, tamsos ir maisto vienu metu.
Kaip patikrinti, ar problema rimta
Vienas kitas žvyninukas dar nereiškia, kad namai jais užkrėsti. Kad suprastumėte mastą, vėlai vakare, kai namuose tamsu, staiga įjunkite šviesą vonioje ir pažiūrėkite į grindis, kampus, plyšius prie vonios. Kelias naktis toje vietoje, kur juos pastebite dažniausiai, padėkite lipnių vabzdžių gaudyklių – jos parodys, kur žvyninukų daugiausia, ir šiek tiek sumažins jų skaičių.
Naudinga turėti ir higrometrą – nebrangų drėgmės matuoklį. Kadangi žvyninukams tinka 50 proc. ir didesnė drėgmė, vonioje verta siekti, kad po dušo ji kuo greičiau nukristų žemiau šios ribos. Atkreipkite dėmesį ir į tamsias dėmes ant lubų virš dušo ar siūlių tarp plytelių: pelėsiui tinka tos pačios sąlygos, o žvyninukams jis dar ir maistas.
Kaip naikinti cukrinius žvyninukus
1. Raskite ir išdžiovinkite drėgmės šaltinį
„Jeigu pastebėjote žvyninuką, vadinasi, tokia vieta tikrai bus – ar po indaplove, ar po skalbimo mašina. Ten jie gali gyventi ir ristis iš kiaušinėlių“, – teigia L. Mikulskytė. Po kiekvieno dušo įjunkite ventiliatorių ir palikite jį veikti dar kurį laiką arba pravėdinkite vonią, palikite praviras duris. Patikrinkite, ar ventiliacijos grotelės neužkištos dulkėmis, sutaisykite lašančius čiaupus, o jei drėgmė laikosi nuolat, įsigykite oro sausintuvą.
2. Išvalykite jų slėptuves
Kai drėgmės šaltinis pašalintas, L. Mikulskytė pataria imtis valymo: „Pačiomis paprasčiausiomis prieinamomis priemonėmis, tarkime, chloro junginių turinčiais produktais, ar produktais, kuriais valome tualetus ar vonias, išvalykite tas vietas, jas išdžiovinkite ir kenkėjas čia nebesiveis.“ A. Ellisas atkreipia dėmesį, kad žvyninukai mėgsta slėptis tamsiuose kampuose ir už radiatorių, kur kabinami šlapi rankšluosčiai, – šias vietas verta valyti ypač atidžiai.
3. Užsandarinkite plyšius
Žvyninukai lenda pro mažiausius tarpelius. Silikoniniu hermetiku užsandarinkite tarpus prie grindjuosčių, vonios kraštų, langų ir durų. Ypač atidžiai apžiūrėkite vietas, kur pro sieną ar grindis eina vamzdžiai, – daugiabučiuose pro jas vabzdžiai gali keliauti ir iš kaimynų.
4. Pasitelkite kvapus, kurių jie nemėgsta
Žvyninukai nemėgsta cinamono kvapo, todėl jo miltelių galima pabarstyti kampuose ir po kriaukle, atnaujinant kas savaitę ar dvi. A. Ellisas siūlo ir levandas: „Užlašinkite levandų aliejaus ant vatos diskelių ir patepkite kriauklę, dušo nutekamąją angą ir net unitazą – tai padės apsisaugoti nuo žvyninukų.“ Tiesa, kvapai labiau atbaido nei išnaikina, todėl įsisenėjusios problemos vieni neišspręs.
5. Išbarstykite diatomitinės žemės
Tai natūralūs milteliai, žmonėms ir gyvūnams nekenksmingi, o smulkiems vabzdžiams – mirtini: susilietę su jais, žvyninukai išdžiūsta. Barstykite plona juostele palei grindjuostes, už buitinės technikos ir spintelių kampuose. Milteliai veikia, kol yra sausi, todėl nuplovus grindis ar jiems sudrėkus juos reikia pabarstyti iš naujo.
6. Atimkite iš jų maistą
Nekaupkite popieriaus ir kartono dėžių drėgnose patalpose, kruopas, miltus ir dribsnius laikykite sandariuose induose, o vonios kilimėlius reguliariai išdžiovinkite. Dažnai siurbkite kampus ir plyšius – taip pašalinsite dulkes, plaukus ir vabzdžių kiaušinėlius.
7. Kai jų daug – kvieskite specialistus
Jei žvyninukai nesitraukia, kenkėjų kontrolės specialistai naudoja boratų miltelius, boro rūgštį ar piretroidų purškalus. Tačiau nesumažinus drėgmės problema gali sugrįžti.
Kur dar verta pažiūrėti namuose
Vonios kambarys – tik dažniausia vieta. Jei žvyninukų pastebėjote, apžiūrėkite ir kitas tamsias, rečiau vėdinamas patalpas:
- sandėliuką, kuriame laikomos kartoninės dėžės, seni laikraščiai ar žurnalai;
- knygų lentynas ir dokumentų segtuvus prie išorinių sienų;
- rūsį ar bendrą daugiabučio sandėlį, iš kurio vabzdžiai gali keliauti į butus.
Gelsvos dėmės ant knygų puslapių, apgraužti dėžių kraštai ar smulkūs tamsūs taškeliai lentynose – ženklas, kad laikas patikrinti drėgmę ir ten. Rasojantys langai, drėgni kampai ir tamsios dėmės ant sienų rodo, kad namams trūksta vėdinimo, – o kol drėgmė laikosi, cukriniai žvyninukai jaučiasi kaip namie.
