Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Kailiavabaliai

Kailiavabaliai, ūsuočiai, žvyninukai – ar teko susidurti su šiais kenkėjais?

Pelės, tarakonai, blakės – gyventojams atpažįstami, gana dažnai sutinkami gyviai. Tačiau kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ sulaukia vis daugiau užklausų apie neįprastus įnamius. Būstuose aptinkami kailiavabaliai, ūsuočiai, žvyninukai ir kiti. Taigi, ką reikia apie juos žinoti, ir kaip  atsikratyti, jei jau apsigyveno?

Mieli, bet ėdrūs

Pragraužti kailiai, skylės kilimuose ar mikštuose balduose gali būti signalas, jog namuose apsigyveno kailiavabaliai. Jie gali pridaryti daug žalos odos, kailių gaminiams, iškamšoms, muziejų kolekcijoms ir kt.

Kailiavabalių rūšys tarpusavyje panašios – tai nedidukai (3-5 mm), juodos, rudos spalvų arba margi vabaliukai. Lietuvoje jų aptinkama virš 20 rūšių.

Kailiavabalis
Kailiavabalis / Shutterstock

Į žmonių namus šie vabalai dažniausiai patenka iš lauko. Taip pat kai kurios kailiavabalių rūšys veisiaisi paukščių lizduose, todėl jeigu daugiabučio balkonuose perisi balandžiai, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl namie atsiranda šių vabaliukų.

Žmogaus aplinkoje nustipę graužikai ar kiti gyvūnai taip pat mėgiama šių vabalų veisimosi vieta.

„Kailiavabaliai puikiai skraido ir įsikridę į patalpas jie randa tinkamą terpę sudėti kiaušinėlius, iš kurių išsirita šereliais pasidengusios lervos.

Jeigu žmogaus namuose yra kailiuotas augintinis, tai netgi grindų plyšeliuose susikaupę jo kailio plaukų kuokšteliai yra gera terpė vystytis kailiavabaliams.

Būtent jų lervutės ir kenkia įvairiems tekstilės gaminiams – graužia natūralius pluoštus, taip pat kai kurios rūšys gali pakenkti ir namuose laikomoms kruopoms, džiovintiems vaisiams ar arbatžolėms.

Neretai pasitaiko odos bėrimo reakcijų, kada jautresnio žmogaus oda prisiliečia prie kailiavabalių lervučių šerelių, primėtytų minkštuose balduose,“ – pasakoja biologas Liutauras Grigaliūnas.

Audinių kenkėjai namuose dažniausiai naikinami pasitelkiant paprastą dulkių siurblį. Švarios patalpos, reguliariai prižiūrimi minkšti baldai, taip pat baldai, kuriuose laikomi tekstiliniai gaminiai. Tačiau dažnai tenka pasitelkti ir cheminius preparatus.

Vieni iš dažniausių, bet nepavojingi

Sidabrinės ar pilkos spalvos, pailgos kūno formos, su ilgais šereliais pilvelio gale cukriniai žvyninukai, arba sidabrinės avižėlės, gyventojų pastebimi vonios kambaryje, virtuvėje ar kitoje drėgmės turinčioje patalpoje.

Cukrinis žvyninukas
Cukrinis žvyninukas / Shutterstock

„Esame gavę užklausą su nuotraukomis, kur žvyninukas užfiksuotas net lovos dėžėje. Šeriauodegiai mėgsta drėgnas ir šiltas sąlygas, jie minta krakmolo, celiuliozės, cukraus ar kitokių angliavandenių turinčiais produktais, todėl šių kenkėjų galima rasti ne tik skalbyklose, vonioje, tualete bet ir tarp baldų, knygų, už tapetų.

Žvyninukai, kaip ir daugelis kitų ropojančių gyvių, kelia žmonėms nemalonias emocijas, tačiau šie vieni iš seniausių vabzdžių ir ligų neplatina“, – patikina kenkėjų kontrolės ekspertas.

Kovoti su šiais vabzdžiais padeda patalpų vėdinimas, švara, drėgmės lygio kontroliavimas, sandariai laikomas maistas.

Šie vabzdžiai jokios apčiuopiamos žalos nedaro, dažniausiai tai tik psichologinis diskomfortas.

Paslaptingi, bet itin žalingi

Vis dažniau pastebimi kenkėjai – ūsuočiai. Tai medinių pastatų šeimininkų dažna problema. Paslaptingi padarai gali tapti didele bėda. Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad šilti orai itin palankūs medienos kenkėjams.

Muskusinis usuotis
Muskusinis ūsuotis

„Liepą buvo gauta dešimtys nusiskundimų dėl garsų medyje, sukeliamų ūsuočių lervų, graužiančių medines namų sienas, balkius, medinius baldus, sijas, grindis.

Didžiausia bėda yra ta, kad būriai kenkėjų medines konstrukcijas naikina vos pastebimai. Plyšeliuose, smulkiuose įtrūkimuose padėti kiaušinėliai virsta lervomis, šios įsigraužia gilyn į medieną ir tenai priklausomai nuo rūšies ir aplinkos sąlygų gyvena nuo vienerių iki ketverių metų.

Vėliau jau išsivystę suaugę vabzdžiai vėl prasigraužia į paviršių ir išskrenda toliau poruotis, palikdami skyles, medienos dulkių kauburėlius po jomis ir nematomus vingiuotų takų labirintus. Dažniausiai tik tada gyventojai pastebi pažeistą medieną”, – teigia L. Grigaliūnas.

Į būstus ūsuočiai patenka su namams statyti skirtais rąstais, malkomis, netgi mediniais baldais ar mediniais meno gaminiais.

Šie kenkėjai naikinami medienos kenkėjams skirtais insekticidais. Profilaktikai yra naudojamos specialios medienos apsaugos priemonės.

Mano išsaugoti straipsniai